LLRI paskelbė 2018 metų savivaldybių indeksą. Maloniai nustebino Radviliškio rajono savivaldybės užimta aukšta pozicija kitų, 56 mažųjų, savivaldybių atveju. Surinkusi 61 balą iš 100, Radviliškio rajono savivaldybė dalinasi 6-8 vietomis su Vilniaus rajono ir Šilutės rajono savivaldybėmis. Analizuojant ketverių metų duomenis – nuo 2015 metų, matosi, kad ne viskas iš tikrųjų taip jau ir gerai. Rezultatai atspindi valdančiųjų tikrąsias vertybes, kurios,deja, bet yra liberalios. Nei meras Antanas Čepononis, nei jo vedama valdančioji konservatorių – socdemų – liberalų koalicija nesirėmėkrikščioniškomis vertybėmis visus ketverius metus. Be to, geras administratoriu snet neturi vizijos, kur veda rajoną. Tai patvirtina ir Vilniaus politikos analizės instituto pateikta 2018 metų savivaldybių gerovės indekso studija.
Biudžetas subalansuotas, bet apribota laisvė skolintis
Niekas nedrįstu ginčytis, kad per ketverius metus valdantiesiems pavyko netik sumažinti biudžeto skolą. Nuo 2014 metų Radviliškio savivaldybė tendencingai mažino įsiskolinimus bei 2018 metais skolos nebeturėjo ir yra vienintelė Lietuvoje. Bet lazda turi du galus. Pagal fiskalinės drausmės įstatymą savivaldybės Lietuvoje gali skolintis tik tokią sumą lėšų, kiek grąžinta skolos. Mero pastangos suvaldyti biudžetą nesilaikant žaidimo taisyklių drožė kitu galu – savivaldybė dabar nebegalės skolintis svarbių projektų įgyvendinimui ir prisidėjimas gali būti tik iš sutaupytų lėšų.Savivaldybių asociacijos pastangos keisti fiskalinės drausmės įstatymą kol kas bevaisės. Tai dar ne ne viskas. Bet kuriam kiltų pagrįstas klausimas, kieno sąskaita atsikratyta skolos?
Socialinė rūpyba – podukros vietoje
Radviliškio savivaldybė buvo viena pilotinių savivaldybių, kai 2012 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo eksperimentuoti. Tada penkioms savivaldybėms buvo leista pačioms skirstyti ir kitaip administruoti socialinei paramai skirtas lėšas. Tiesa, penkioms drąsiausioms buvo skiriama penkerius metus tokia pati suma. Radviliškis gaudavo po beveik 5 milijonus eurų kasmet.Tad kuo mažiau valdininkai išleisdavo varguoliams ar kitai socialinei paramai,tuo daugiau pasilikdavo biudžete. LLRI analitikai rodo, kad Radviliškio rajono savivaldybė itin prastai atrodo būtent socialinėje srityje. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad Sveikatos ir socialinės rūpybos srityje skirtas balas padidėjo: 2015 metais buvo skirta 29,5, 2016 m. – 30,3, 2017 m. – 44 ir 2018 m.- 45 balai, kurie nesiekia vidurkio. Deja, LLRI indekso geresnis balas neparodo, kad geriau rūpinamasi varguoliais. Radviliškis šoktelėjo dėl kitųpriežasčių, tiesiogiai nepriklausančių nuo Savivaldybės veiksmų. O ir kitas Vilniuje esantis Politikos analizės institutas 2018 metų Savivaldybių gerovės indekso ataskaitoje Radviliškiui skyrė itin žemus įvertinimus. Socialinio saugumo srityje vos su 3,2 balo iš 10 yra 54 vietoje, kai visų 60 savivaldybių vidurkis yra 5,2!
Investicijų srityje apgailėtina situacija
Prieš kelerius metus į Radviliškio miestą su didžiulėmis investicijomis atėjo UAB „Juodeliai“. Šiai dienai apie rimtas investicijas Radviliškis gali dabar tik pasvajoti. Nereikia žvalgytis į didžiųjų miestų pusę – gerokai skurdesnis Akmenės rajonas atrodo tarsi žaistų keliomis lygomis aukščiau.Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas su komanda sugeba sukurti palankias sąlygas investuotojams. Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad didžiausia Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupė – Vakarų medienos grupė – iki 2020 metų investuos 180 milijonų eurų į gamyklą Akmenės rajone. LLRI savivaldybių indeksas tik patvirtina, kad geras administratorius dar ne viskas.Idėjų trūksta, todėl nežinoma, ką ir kaip daryti, kad pritrauktų investuotojus į Radviliškį. 2017 metais buvo skirti vos 43 balai iš 100, o 2018 metais -dviem balais daugiau. Analitikai pažymi, kad Radviliškyje investicijos tiek materialiųjų, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis atitinkamai 810 ir 396 eurai vienam gyventojui nesiekė vidurkio.
Iniciatyva neskatinama
Verslumo lygis rajone taip pat žemas. Prie to veda aukštesni nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai. Nenuostabu, A.Čepononiui kaip administratoriui pats geriausias įvertinimas yra teigiamas biudžeto surinkimas ir statybos projektų įgyvendinimas, o visa kita – tik smulkmenos. Todėl Radviliškį kaip vietą gyventi ir investuoti renkasi nedaugelis. O likusieji ne tokie verslūs. Kone dvigubai nuo vidurkio atsiliekama pagal naujų ar pratęstų verslo liudijimų kiekį – vidurkis tūkstančiui gyventojų yra 42,4, tuo tarpu Radviliškyje – vos 22,7. Geresnė situacija su ūkio subjektais, nes vienam tūkstančiui gyventojų veikė 18,1, kai vidurkis – 23,1. Dramatiška padėtis su bedarbiais, ypatingai su ilgalaikiais. Tą patį patvirtina Vilniaus politikos analizės institutas.Gyvybingos ekonomikos srityje Radviliškis surinko vos 1,4 balo, kai vidurkis 2,6. Apskrityje buvo aplenkta tik Kelmės ir Joniškio savivaldybės. Kad situacija ne iš maloniųjų, pripažįsta ir politikai, ir valdininkai. Valdžios koncentracija vieno asmens rankose, vertikali sprendimų priėmimo kontrolė duoda priešingą efektą. Rajone dominuoja asmenys, kurie tik paklusniai vykdo nurodymus ir niekada nedrįs patys imtis iniciatyvos. Už ją ilgus metus buvo baudžiama. Ne baudomis, o šalinimais iš bendruomenių, premijų atėmimais, darbo krūvio didinimo, priekabiavimais ir kitomis socialinio atstūmimo formomis.
Švietimas – katastrofiškas
Daugeliui žinoma, kad penktą kadenciją meru esantis A.Čepononis turi pedagogo diplomą. Darbų mokytojo specialybę įgijęs dar 1982 metais ir į politiką pasukęs 1995 metais, pamiršo, koks svarbus yra švietimas. Ir darsvarbiau – kokybiškas švietimas. Suprantama, mažėjant mokinių skaičiui po kelis šimtus kasmet, politikų ir valdininkų rankos ne visada atrištos ir staiga priimti reikiamų sprendimų negalima. Bet kaip paaiškinti, jog 2018 metais analitikai iš LLRI Radviliškiui švietimo srityje skyrė vos 51 balą iš šimto ir buvo keliais balais žemesnis nei 2017 metais (59 iš 100)!? Ne viską galima nurašyti ant didelio mokyklų ploto vienam mokiniui. Juk metodologinėje medžiagoje nurodoma,kad vertinama, kaip moksleiviai išlaiko valstybinius egzaminus. Taip, žinoma,rajonas turi šimtukininkų, kuriais pagrįstai gali didžiuotis, tačiau pastangos,panašu, daugiau individualios nei nulemtos sisteminių pokyčių. Mokesčiai dideli, mokestinė bazė nerangi,švietimas – tragiškos būklės nėra pats tinkamiausias kokteilis kviestis jaunus žmones į rajoną. Kitoje ataskaitoje Radviliškis būtent švietimo srityje pasirodė geriausiai, bet tik papuldamas į antrą savivaldybių dvidešimtuką. Radviliškis su 4,3 balo liko 37 vietoje ir liko žemiau 4,9 balo vidurkio.
Geriausi įvertinimai – daugelį metų
LLRI ataskaitos kelerius metus Radviliškį labai gerai įvertina transporto,biudžeto, komunalinio ūkio ir administracijos srityse. Minėtos sritys nuo pat 2014 metų gauna geriausius įvertinimus, nes transportas, tai yra Savivaldybės keleiviniai maršrutai, atiduoti į privačias rankas dar 2008 metais. Neigiamas aspektas, kad tai koncesijos būdu valdomi maršrutai bei skiriamos dotacijos,pripažįsta ir LLRI. Komunalinio ūkio srityje įvertinimas aukštas dėl to, kad Radviliškio valdininkai neadministruoja nė vieno daugiabučio jau keliolika metų. Apie biudžeto skolą suvaldymą jau parašėme. Neblogą įvertinimą gauna ir savivaldybės administracija. Tiesa, čia labai neaišku, kurio asmens tikrasis nuopelnas.Rajone vieša paslaptis, kad administracijai nevadovauja jos direktorė Jolanta Margaitienė, o tiesiogiai tai daro pats A.Čepononis. Tačiau dažname pokalbyje jis tai stengiasi neigti. Akivaizdu, kad prieš keletą ar net keliolika metų priimti sprendimai vis dar duoda tam tikrų „dividendų“, bet nieko naujo nebesugebama pasiūlyti. LLRI analitikų pateikta susisteminta medžiaga tik patvirtina, jog kelias kadencijas rajonui vadovaujantys vedliai ne tik „užmigo“ant laurų, bet ir pasiklydę klaidina visą rajono bendruomenę. Panašias išvadas pateikia ir Vilniaus politikos analizės instituto 2018 metų savivaldybių gerovės apžvalga.
Marius Aleksiūnas
