Savivaldybėje „durnių“ laivas – iš pradžių stato, po to griauna

Savivaldybėje „durnių“ laivas – iš pradžių stato, po to griauna


Praėjusių metų sausio mėnesį Radviliškio rajono savivaldybės pirmo aukšto fojė atsirado atitvarai, saugantys valdininkus nuo paprastų mirtingųjų rajono gyventojų.

Norėjo dirbti kaip sostinėje

Prieš atvykdami pas reikiamą specialistą, gyventojai turėjo registruotis telefonu, o atvykę kreiptis į tvarkos saugotoją, pasisakyti, pas kurį specialistą atvyko ir šis būdavo pakviečiamas pas interesantą. Beje, tvarkos saugotojo pareigybes dažniausiai atlikinėjo savivaldybės valytoja.

Tuo metu savivaldybės administracijai vadovavusi direktorė Jolanta Margaitienė gyrėsi, kad dabar savivaldybė dirbs „vieno langelio“ principu, kaip jau seniai dirba Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų savivaldybės. Direktorė turbūt nesuprato, kad didžiųjų miestų ir mažų miestelių gyventojų poreikiai ir  bendravimo būdai skiriasi. Iš kaimų atvykę gyventojai nori susitikti su specialistais, akis į akį aptarti savo problemas. Beje, J. Margaitienės įdiegtas „vieno langelio“ principas rajone buvo pramintas „vienos tvoros“ principu.

Kad buvusi administracijos direktorė įsivaizdavo dirbanti didelio miesto savivaldybėje, rodo ir tai, kad jos įsakymu į savivaldybę bei leidimų ir išankstinių susitarimų galėjo patekti tik policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Privilegija nepateikus leidimo įžengti į savivaldybės pastatą buvo suteikta ir Lietuvos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, ministrams ir juos lydintiems asmenims bei Seimo nariams.

Savivaldybėje nebeliko gyventojų nuo valdininkų skyrusios tvoros

Beveik pusantrų metų valdininkus nuo gyventojų saugojusi tvora gegužės 16 dieną buvo išmontuota.  Nepavykęs buvusios savivaldybės administracijos eksperimentas – atitvarai bei individuali leidimų Sistema –  mokesčių mokėtojams kainavo 11 tūkstančių 549 eurus.

Ir be reikalo ištratintų biudžetų lėšų nebėra iš ko pareikalauti. Tuo metu meru buvo V. Simelis, jo pavaduotojas V. Krikščiūnas ir  tvoros statymo iniciatorė J. Margaitienė, kuri  išrūko į Vilnių vidaus reikalų ministrei patarinėti. V. Simelis meru nebuvo perrinktas, tad iš tvoros statymo entuziastų liko tik „valstietis“ V. Krikščiūnas.

Tvoros išmontavimo kaina kur kas mažesnė nei pastatymo. „Atitvarų išmontavimas ir grindų sutvarkymas kainavo 400 eurų. Kol kas atitvarus pasidėjome sandėlyje, kol nutarsime, ką su jais daryti“,- sakė naujoji administracijos direktorė Eglė Ivanauskytė.

Socialinės paramos skyrius naudosis atskiru įėjimu

Radviliškio rajone didžioji dalis gyventojų gauna įvairias kompensacijas už šildymą, kurą, taip pat pašalpas, todėl nemažas darbo krūvis tenka socialinės paramos skyriui. Įrengus atitvarus, gyventojai, norėdami susitvarkyti dokumentus dėl kompensacijų, nebegalėjo patekti pas socialinius darbuotojus. Kad gyventojams patekti pas socialinės paramos specialistus būtų lengviau, savivaldybėje buvo įrengtas atskiras įėjimas, kur specialistai su klientais dirbo „keturių akių principu“. Šio atskiro įėjimo įrengimas rajono biudžetui kainavo 16,622 eurus.

Pasiteiravome administracijos direktorės, ar nuėmus atitvarus atskiras įėjimas į Socialinės paramos skyrių bus panaikintas.

„Socialinės paramos skyriaus darbuotojai susidėliojo savo darbo vietas, o ir gyventojai įprato pas juos eiti pro įrengtą atskirą įėjimą, todėl šio skyriaus darbo tvarka išliks ta pati“,- atsakė E. Ivanauskytė.

Kas atsakys už ištaškytas lėšas?

Kaip matome, buvusi rajono valdžia iš biudžeto sėmė lėšas nesivaržydama. Jau išmontuotam atitvarui ir nebereikalingam atskiram įėjimui į Socialinės paramos skyrių buvo išleista beveik 30 tūkst. eurų. Lieka klausimas, kas atsakys už iššvaistytas biudžeto lėšas?

„Atpirkimo ožys“ lieka vienas – dabartinis vicemeras „valstietis“ Vytautas Krikščiūnas, šias pareigas ėjęs ir praėjusioje kadencijoje bei dirbęs koalicijoje su konservatoriais. Pakalbinti vicemero ir paklausti, kodėl jis kartu su kitais vadovais be reikalo švaistė rajono lėšas, nepavyko, nes buvo išvykęs į renginį Šiauliuose.

Taip ir gyvename Radviliškio rajone po senovei – iš pradžių stato, po to griauna, pinigai ištaškyti, o kaltų nėra.

Jonas Petrikas

Exit mobile version