Kartais prieš pradedant eilinę skiltį į džiungles ateina sausra. Taip pavadinu įdomios medžiagos stygį. Bet pasitaiko, kad gyvenimas atseikėja įvykių, kurių pagrindu pradedamas eilinis opusas.
Štai vienas liberalas pavadino medikus „ūsuotais bebrais“, nors, kai pagalvoji, ir jų partijoje apstu ūsuotų, gauruotų, mėgstančių raudoną spalvą ir paskolas degtinės dėžutėje. Ir dar jų tarpe yra medžiotojų, tačiau, mano nuomone didžiausi gamtos mylėtojai – „eldėdėpistų“ ainiai socialdemokratai. Tai jie sugeba pademonstruoti visišką politinį „by..mą“ svarstant urėdijų reformą. Dar galima suprasti „auksinius šaukštus“, geležinkelininkų „keistenybes“, bet suvokti vieno Marijampolės miškų urėdo cinizmą, kai dėl sūnaus, energetiko – šilumininko, ir generalinio urėdo urėdijos interesai buvo iškelti aukščiau nacionalinių. Komentarą apie šią situaciją galėtų pateikti ir Radviliškio miškų urėdas, bet kam juokinti ar piktinti žmones.
Pasipriešindami reformai socdemai – medžiotojai, kurių vardas „legionas“, pademonstravo begalinį norą naudotis nacionaliniais gamtos ištekliais dėl savo malonumų, kuriuos suteikia nekaltų gyvūnų šaudymas. Beje, ir mūsų rajono socdemų tarpe gausu medžiotojų. Vieno jų, rajono tarybos deputato J. Pravilonio, vadovaujamame medžiotojų būrelyje nuolat vyksta keisti dalykai: tai besilaukiančią briedę nušauna, tai vienas kitam į galvą pataiko. Tiesa, istorija apie „susišaudymą“ nurimo. Gal ją kas nors „marinuoja“?
Įdomi būtų ir tūlo rajono medžiotojų vado A. Fergelio pozicija šiuo klausimu, bet nesulauksime. Galiu dar priminti, jog mūsų rajone rinktas „žaliavalstietis“ Seimo narys A. Gaidžiūnas taip pat medžiotojas ir aš net neįsivaizduoju, kaip medžioklės derinamos su „žaliaisaisiais“ gamtosauginiais principais, tad ką čia bepridursi.
Vytautas MIKALAUSKIS