Rugsėjo 21d. Baisogalos 608-osios kuopos jaunųjų šaulių komanda nepraleido progos susitikti su sesėmis ir broliais šauliais Lietuvos šaulių sąjungos sąskrydyje Kelmėje.
Šis renginys buvo skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo 30-mečiui ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, Kelmės krašto šviesuolio, Lietuvos patrioto Vlado Putvinskio-Pūtvio atminimui įamžinti.
Minėjimo iškilmės prasidėjo garbinga eisena prie Vlado Putvinskio kapo Kelmės kapinėse, kur buvo pagerbtas Šaulių sąjungos įkūrėjo atminimas. Šventosios Mišios Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos už įkūrėją ir visus Lietuvos šaulius. Ypatingai šventiška buvo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Putvinskiui atidengimo ceremonija, kurioje dalyvavo daug garbių svečių iš visos Lietuvos. Paminklo autorius, Vlado Putvinskio anūkas, architektas Stasys Pūtvis pasidžiaugė, kad šauliai vis dar gyvena jo senelio V.Putvinskio idėjomis ir tęsia jo veiklą.
Lietuvos patriotas V.Putvinskis 1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Šaulių sąjungą ir rūpinosi šauliškų vertybių skleidimu, aktyviai kovojo prieš spaudos draudimą. Už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu, taip pat garbės ženklu „Šaulių žvaigždė”, kitų valstybių apdovanojimais. Jau tada Sąjungos įkūrėjas pabrėžė, kad šaulys turi būti pasiruošęs ginti Tėvynę „ne vien tik kardu“, o savo vidine nuostata būti teisingu, tęsėti žodį, šviestis ir šviesti… Jo subrandinta valstybinio-tautinio šauliškumo ideologijos forma, įgyvendinta per Lietuvos šaulių sąjungą, gyvuoja ir šiandien. Dabar, po ilgų priespaudos ir tremčių, pasipriešinimo metų, vėl turime organizaciją, puoselėjančią šauliškąsias vertybes. Todėl šia istorine asmenybe gali didžiuotis kiekvienas lietuvis.
Po garbingos paminklo atidengimo ceremonijos, šimtai šventiškai nusiteikusių uniformuotų Lietuvos šaulių sąjungos narių ir svečių kolona maršo ritmu kartu su orkestru žygiavome Vėliavų rikiuotėje į Kelmės krašto muziejaus aikštę, kur vyko šaulių veiklos pristatymas, ginklų paroda, šaulių koncertas, įvairios rungtys ir užduotys su prizais. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo paskanauti šauliškos košės ir arbatos.
Šventinį rugsėjo savaitgalį Kelmė ūžė nuo šauliškų dainų, kalbų ir judesio. Paminėjome iškilmingas sukaktis, išmėginome savo jėgas šauliškose rungtyse ir puikiai praleidome dieną kitaip – bendraudami šaulių apsuptyje, ir, svarbiausia, parodėme ištikimybę savo tautos idealui.
Mokytoja, šaulė Giedrė Nakutienė
