Pasiligojusiam senjorui persona taria:
„Vietos ligoninėj nėra“.
Dėl to derėtis teks kaip dėl kopūsto
kainos turguje.
„Tai demokratija“.
Čia paslaugos suteikiamos daugiau „saviems“.
Savų „saviems“, o ne visiems kitiems.
O jei senjoras per daug pasiligojęs,
personos jį galimai „užlenks“.
Nėra žmogaus, nėra problemos.
Ligos istoriją klastos. Kaltės išvengs.
„Tai demokratija“.
Jei priėmimo skyriuje kas nors apšauks
senjorę ar senjorą
ir paguldys į „drėgną“ lovą.
Jei vargšas visą parą pagalbos nesulauks,
o naktį bus išprašytas eiti lauk…
„Tai demokratija“.
Senjorui padės piliulę,
bet visą parą nepaduos vandens.
„Bala nematė“ tos bobulės…
Ji kaip vištelė grūdus
neužsigerdama „sules“.
Viskas labai gerai, „skaidru“.
Save pagirs personos.
Politikai „nuskaidrins“ jų sąžinę ir chalatus.
Čia – „demokratijos viršūnė“.
Tik klausimėlis kaip patarlėj… „Kas kilstels uodegėlę šuniui?..“
(Jei ne jis pats).
Hedvig