Jau 28 vasarą Ariogaloje vykstantis tremtinių, politinių kalinių, Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ suburia tragiško likimo ešelonų brolius ir seseris.
Šventės pradžia
Šventė, kaip įprastai, prasidėjo iškilminga eisena, sudaryta iš visų LPKTS filialų. 10 valandą kolona pajuda į šventiškai padabintą Dubysos slėnį. Įspūdingas nusileidimas nuo kalno. Prie įėjimo į Dubysos slėnį ateinančius pasitinka stendai, kuriuose įamžinti 1948 metų gegužės trėmimų vaizdai, pokario metų partizanų vadai, partizanų gyvenimo akimirkos.
Kolonos priekyje žengia Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su Lietuvos Respublikos vėliava ir gėlių puokštėmis rankose, karinis jūrų laivyno pučiamųjų orkestras ir politiniai kaliniai ir tremtiniai, nešdami sąjungos vėliavą. Eisenoje žygiuoja ir svečiai iš Estijos, nešdami savo šalies vėliavą.
Kolonoje žygiuoja visų šalies rajonų, didžiųjų miestų politiniai kalinai ir tremtiniai, jų vaikai, anūkai. Tarp žygiuojančių eisenoje ir tremtiniai, politiniai kaliniai, jų vaikai ir anūkai bei proanūkiai iš Radviliškio, Šeduvos, Sidabravo, Baisogalos, Grinkiškio, kitų kaimelių, susibūrusių po Radviliškio filialo vėliava.
Vienas iš renginio vedėjų pristato ir trumpai papasakoja apie kiekvieną į Dubysos slėnį atėjusį filialą. Dalyviai sutinkami džiaugsmingais plojimais.
Jaunieji šauliai, budėję prie vėliavų stovų, perima filialų atneštas vėliavas ir jas įstato į laikiklius. Savo vietas užima chorai, orkestras ir kiti eisenos dalyviai.
Skambant valstybiniams himnams Dubysos slėnyje pakeliamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių vėliavos.
Tylos minute sąskrydžio dalyviai pagerbia žuvusiuosius tremtyje bei kovose už Tėvynės laisvę. Pagerbiant žuvusiuosius, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išneša gėles į Ariogalos kapines ir padeda jas prie Kankinių memorialo.
Šv. Mišias aukojo arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Maldoje suklupo sąskrydžio dalyviai. Mišiose giedojo neeilinis atlikėjas – Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.
Baigiantis Mišioms į slėnį atnešta sąskrydžio ugnis, kuri ryte buvo įžiebta Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo Amžinosios ugnies aukuro prie paminklo Nežinomam kareiviui.
Amžinoji ugnis, keliaudama iš rankų į rankas, buvo perduota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) garbės pirmininkui Povilui Jakučioniui, kuris uždegė šventės aukurą. Nuaidėjo Garbės sargybos kuopos karių salvės už Lietuvos politinius kalinius ir partizanus, už visus Lietuvos tremtinius ir Laisvės kovotojus, Tėvynę Lietuvą.
Šventę pradėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Jis pristatė sąskrydžio rezoliucijas. Joms pritarta bendru sutarimu. Buvo perskaitytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.
Turininga programa
Koncertinėje sąskrydžio programoje dainavo Jungtinis tremtinių ir politinių kalinių choras, Vytautas Šiškauskas, Emilija Bagdonaitė, „Raseinių balsai“, ansamblis „Tėviškės aidai“ iš Punsko, netradicinė kapelija „Dainoriai“ iš Baisogalos.
Netoli nuo pagrindinės scenos buvo įsikūrusi diskusijų palapinė, kurioje visą dieną galėjai apžiūrėti Klaudijaus Driskiaus fotografijų parodą „Laisvųjų testamentai“, dalyvauti jos atidaryti ir susitikti su autoriumi, ambaqsadoriumi Vygaudu Ušacku, partizanais Albinu Kentra ir Juozu Jakavoniu, ryšininke Prima Pertryliene.
Sąskrydžio dalyviams buvo pristatytas Telšių Žemaitės gimnazijos moksleivių filmas „(NE)vaikiški
žaidimai“, vyko filmo „Nenugalimas“ premjera, o apie filmą pasakojo režisierė Agnė Zalanskaitė“.
Buvo pristatyta Lietuvos kariuomenės viršilos Ernesto Kucklailio knyga „Laiškai iš Varviškės“. Pristatyme dalyvavo bardas pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis.
Vyko ir Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimas“pristatymas, Seimo narių Audronio Ažubalio, Lauryno Kaščiūno ir Žygimanto Pavilionio diskusija „Kodėl Lietuvai reikia istorinės atminties politikos“.
Sąskrydžio dalyvius vėl džiugino partizanų bunkeris, į kurį karo rekonstruktorių klubas „Partizanas“ visus pakvietė į partizanų slėptuvę, kurioje buvo galima susipažinti su partizanų gyvenimo rekonstrukcija. Čia vyko pokalbiai apie partizanų gyvenimą lauko stovyklose, žeminėse, bunkeriuose, partizanų siekius, deklaracijas, miško brolių ginklus, uniformas. Buvo kalbama ir apie tai, kas yra istorinė rekonstrukcija.
Saulius JUŠKEVIČIUS
