Feljetonas
Žmogus žmogui – pirmame etape: brolis, draugas, kaimynas, bendrapartietis. Pasauliniam valgytojų skaičiui daugėjant, valdžiai kvailėjant įsijungia savisaugos mechanizmas. Sapiens-us (ne būtinai homikus) naikinti pavieniui – nepatogumas. Versti iš koto urmu visą antrarūšio maisto vartotojų kontingentą – pigiau, greičiau ir nehumaniškiau. Kad tiktai būtų poreikis – vykdytojai visada po ranka. Kai yra finansavimas ir valdžios patepimas – komerciniai žemdirbiai, ŽŪ produkcijos perdirbėjai ir ekologiškos grietinėlės nugriebėjai – tut-kak-tut! Astronominių kainų kėlėjai prekybos tinkluose tokio šanso ir laukia. Tai, kas naudinga sumaniai nekontroliuojamiems komerciniams agro-lietuviams, kenksminga privatiems vartotojams. Sėjantys, pjaunantys, realizuojantys ir nuodijantys bendratautiečius – tai maždaug tie patys „burokai“, tik su šlipsais. Sugebantys pritapti, įsitrinti, pasidaryti daugiau „vaško, ištirpti konkrečioje situacijoje. Savi savų nevaržo! Atvirkščiai. Žemesnio intelekto lietuviškus brolius legaliomis E priemonėmis neutralizuoja tie patys… kuriuos išsirenkame į valdžią. Kaip tikras piktžoles. Kaip parazitus. Kaip balastą pagal „Tautos valymo, genocidinėmis priemonėmis“ programą.
Pabandykite atėjęs į viešą prekyvietę, pvz., turgų, paklausti bet kurio žemės ūkio produktų realizuotoją „Ar jūsų prekės ekologiškos?“ Atsakymas, jeigu į vamzdį neduos iš karto, bus: „ Ja ja-a-a! Natürlich!“… O kaipgi kitaip iškiši produkciją, kuri yra skirta vietinei faunai? Norite pamatyti ekologiškos produkcijos įrodymo pažymą – šekit. Viskas po ranka. Gulinčios visą pusdienį ant išnuomotų prekystalių „ūkininkės-turgabobės“ (iš organizuoto perpardavinėjimo kalančios-prisiduriančios pinigą oriam egzistavimui) tris kartus persižegnos, kad prekės iš jų asmeninio daržo. Ir dar tokiom nekaltom akim pažiūrės – net agurkų veidai laikinai pasidarys morkų spalvos… Meluoti ir apgaudinėti vieniems kitus dėl visko, kas pelninga, lietuviškuose katalikuose įauginta į kraują. Vadinasi, tapo norma. Kitų „GOST-ų“ ir normatyvų Lietuvoje… yra, bet jie ne paprastų žmogelių srėbtuvėms. Dvigubi standartai – kaip „Tėve mūsų!“… Vieni skirti ponams, kiti – tiems, kas neturi poniškų blusų. Europai ir valdančiai mus valdžiai tai „liapai all right“. Vadinasi, nurašytam lietuviui nėra ko kelti bangų. Kas padėta panosėje – tą ir pirk, ir lesk, ir lauk išnešimo. Kuo (atsiprašant) meži niekam nerūpi. „Tyrimas, 2014 m. vasario 20 d. paskelbtas žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“ patvirtino, kad biochemijos milžinės gaminamas herbicidas „Roundup“ sukeldamas mirtiną chronišką inkstų ligą žmones žudo kasdien“. Lietuvių bėda ta, kad užsilenkti tegalim vienintelį kartą. (Užsigrūdinimas ir skiepai nepadės). Iki ašarų juokinga tikėti, kad chemikalais purškiamų žolių naikinimas kenkia tiktai… dvikojų inkstams. „Preparatas skirtas naudoti piktžolėms naikinti ten, kur augalai nepageidaujami“. Bet lietuviai – dar gyvi ŽMONĖS! Ar jie irgi tie, kurie nepageidaujami ?..
„ROUNDUP“ absorbuojamas per žaliuojančių ir augančių piktžolių lapus. Iki šaknų sunaikina vienmetes ir giliai įsišaknijusias daugiametes žoles. Jei preparato netyčia pateko ant lauko augalų, IŠ KARTO IR GAUSIAI nuplaukite juos vandeniu“ – kažin su muilu ar be? „Herbicidai pagal veikimo būdą skirstomi į kontaktinius ir sisteminius. Kontaktiniai herbicidai paveikia tik tas augalo dalis, ant kurių patenka, o sisteminiai – žvėriškesni! Įsiskverbia į augalo~, o paskui ir 5 jo suvalgytojo audinius ir sutrikdo jų fiziologinius procesus. Jo-majo – medį suėda, o žmogui ką?.. „Friends of the Earth“ prašymu atliktas tyrimas rodo, kad žmonės savo kūnuose turi herbicido (herbicidai – cheminės medžiagos, skirtos piktžolėms naikinti) glifosato pėdsakų. Buvo tiriami savanorių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginiai. Paimti ir tirti Lietuvos gyventojų mėginius niekas nerizikavo, tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje 6-iuose iš 11 žmonių šlapimo mėginių buvo glifosato pėdsakų. Lenkijoje – 7-niuose iš 10 mėginių rasta glifosato pėdsakų. Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami (nors jų autentiškumų aš tikrai netikėčiau) – kad anksčiau laiko neapaktume, nes esame numatyti „neutralizacijai“ herbicidų pagalba.
„Sau, sūneli, sau sodinau. Tiek priaugo, tiek priaugo… Kas liko, išmesti gaila… Kaip nepatikėsi moteriškės dievagojimais, po žilais plaukais slepiant kudlotas mintis. Perki ir toliau šlapinies herbicidais. Sukčius ir vagis remianti valdžia nesuinteresuota, kad būtų kitaip. Yra užsakymas – reikia naikinti! Žmones kartu su piktžolėmis!!! Genetinė atranka– kas tą „izdevoną“ ištvers, tas tegul dauginasi. Kraupstu vis labiau. „Organizacijos „Center for Public Integrity“ 2012 m. spalį paskelbtame tyrime atskleista, kad per pastaruosius penkerius metus nuo CKDu Salvadore ir Nikaragvoje mirė daugiau žmonių nei nuo diabeto, AIDS ir leukemijos kartu sudėjus“ – kiek vandens nuplaukė…
Šiek tiek istorijos: „Glifosato molekulę 1970 m. sukūrė „Monsanto“ chemikas Johnas E. Franzas. Dabar „Roundup“ – gausiausiai naudojamas herbicidas pasaulyje!“ Lietuviai viską daro lietuviškai – visur veržiasi pirmauti, net ėjime į priekį atbulomis. Kai nėra kontrolės, arba ji tik fiktyvi – „ROUNDAP-u“ greitai pradėsime ir šikti! Ne visi. Tik tie, kas patys sau sodinti daržovių neturi galimybės. Ką perki parduotuvėje – nežinai. Tai, kas ant įpakavimų rašoma mažytėmis raidėmis, skirta nurašytoms trečiarūšėms aukoms. Demokratinėje Lietuvoje karaokindami himną didvyriais gimsta visi, bet garbė šlapintis „ROUNDAP-u“, palikta tik… pasmerktiesiems.
Naivuoliams, tikintiems komercinėmis pardavėjų akimis ir kandidatų į valdžią priešrinkiminiais pažadais, „spaudžiu“ vis labiau šąlančias „rankenas“. „ROUNDUP“ – sisteminis herbi-ginklas, kontroliuoja vienmečių ir daugiamečių piktžolių augimą bei apkvailintų žmonių populiaciją. Produktą rekomenduojama naudoti norint prieš sodinimą iš dirvos išnaikinti viską: nuo žolių iki medžių. Bet atskirais, patamsinės politikos atvejais, naudoti galima ir kaip nepatvirtintą cheminį ginklą – viršplaniniam žmonių skaičiaus sureguliavimui. Ši CHEMIKAKA veikia prieš viską, kas gyva. (Bet juk valdžioje sėdintys pasmerktos tautos naikintojai tam chemikalui į ausį nepasakys, kur į žemę įkišta daržovė, kur piktžolė, o kur svajojantis lietuvis). Pilant ant žemės ar augalų chemikalus, jie vis tiek pasieks žmogų. Per gruntinį vandenį, žolę suvalgiusį gyvūną ar per ant šventinio stalo mišrainę. Deja, chemijos, kaip mokyklinės disciplinos, tolesniame tautos kvailinimo iš mažens etape ruošiamasi atsisakyti. Kuo tamsesni piliečiai – tuo patogiau valdžiai. Visą tai toleruojantys daugiapartiniai „herbicidai ir pesticidai“ yra siaubingi valdžioje sėdintys nusikaltėliai.
Antanas Stugys
