Komentaras
Rinkimai iš vieno kandidato, už kurį balsuoja 99,9 proc. rinkėjų. Ne, tai ne groteskiškas vaizdelis iš „batkos“ (liet. – tėtušio) Aliaksandro Baltarusijos ir net ne iš gūdaus sovietmečio, nuo kurio nirtingai kratosi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Tai vaizdelis iš vietinio „batkos“ – krikščionio ir demokrato Antano Čepononio vadovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės organizuojamų seniūnaičių rinkimų.
Savivaldybė birželio 30-ąją paskelbė pakartotinius Radviliškio miesto seniūnijos Rūmų ir Vaižganto seniūnaičių rinkimus. Ankstesnieji rinkimai neįvyko, nes radviliškiečiai nėjo balsuoti. Kai kitos šalies savivaldybės sudarė sąlygas gyventojams balsuoti internetu arba visą savaitę jiems patogiu laiku, Radviliškyje „rinkimai“ suspausti vos į dvi valandas. Kaip ir šį kartą.
Kuo mažiau laiko kandidatų kėlimui ir balsavimui, tuo mažiau netikėtumų, kad valdžios pasiūlytas kandidatas nebus išrinktas.
O ir balsuoti už ką? Nei kandidatai, jų programos pristatytos, nei vieši susitikimai – debatai su jais organizuoti. Ir apskritai – savivaldybė net nepasistengė gyventojus informuoti, kas tie seniūnaičiai ir „su kuo jie valgomi“, kokios jų teisės ir pareigos.
Rinkimus rajone organizuoja teisiamųjų suolą trinančio mero Antano Čepononio valdžiai ištikimi klerkai. Tie patys klerkai kiša po nosimis „teisingų“ kandidatų pavardes, tie patys klerkai „skaičiuoja“ balsus.
Taip išrenkami lojalūs biudžetininkai. Tai yra tie, kurių darbdaviai sėdi savivaldybėje. „Neteisingi“ kandidatai neišrenkami. Pavyzdžiui, tokiu „neteisingu“ kandidatu tapo aktyvus ir žinomas krašto visuomenininkas, po to, kai savivaldybės Tarybos etikos komisijoje balsavo už tai, kad gyventojus apsišikėliais išvadinęs meras Antanas Čepononis pasielgė neetiškai. (Suprask, radviliškiečiams patinka būti pravardžiuojamais visokiais šikniais, todėl nubaudė principingą vyrą ir balsavo už tą, kuris merui bėdos nepridarys).
Ir bėram arkliui aišku, kas gali laimėti tokiuose rinkimuose, kuriuose renkama iš vieno „teisingo“ kandidato, todėl „Radviliškio krašto bendruomenė“, skaičiuojanti per tūkstantį kraštiečių, šioje seniūnaičių rinkimų parodijoje nebedalyvauja. Turime pakankamai aktyvių bendruomenės narių, kurie principingai atstovauja kraštiečių interesams ir be valdiškų rinkimų ir dalijamų „įgaliojimų“.
O kol kas – sveikinimai išrinktiems Radviliškio „batkos“ kandidatams. Griausmingos ovacijos. Visi ploja atsistoję. Kaip senais „gerais“ kompartijos laikais. Belieka tikėtis, kad išrinktieji seniūnaičiai pagaliau pradės dirbti savo seniūnaitijų žmonių labui, nes kai kurie iš jų išrinkti jau ne pirmą kartą.
Kad buvusieji seniūnaičiai nedirbo taip, kaip jiems priklauso, rodo tas faktas, kad gyventojai jų paprasčiausiai nepažįsta. Paklausus „Radviliškio krašto bendruomenės“ nario, kas yra jo seniūnaitijos seniūnaitis, dažniausiai veide išvysdavau nuostabą – dauguma nežinojo, nei kas jis toks, nei ką jis veikia.
Gediminas LIPNEVIČIUS,
Radviliškio krašto bendruomenės pirmininkas