Gerbiama Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomene, mieli pacientai,
Praėjo tik du su puse metų nuo mano darbo pradžios, tačiau įvykių pakaktų visiems penkeriems. Noriu pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, ko pavyko pasiekti, kas nepasisekė.
Grįžtant į 2018 metus, mano nuomone, didžiausios problemos buvo nepaprastai sudėtinga finansinė ligoninės situacija, neracionaliai išplėtota infrastruktūra, darbo organizavimas neorientuotas į pacientus, darbo drausmės problemos, kai darbo grafikai ir faktiškai dirbamas laikas neretai nesutapdavo. Ligoninė buvo ant nemokumo ribos, kreditorinis įsiskolinimas siekė daugiau kaip pusės metų laikotarpį, eilę metų neinvestuota į įrangą.
Visa tai ir vyravusi organizacijos kultūra (buvo gyvas posakis, kad „atlyginimas mokamas tik už atėjimą į darbą“) neleido pritraukti jaunų, talentingų, ambicingų medikų, kad kartu su dirbančiais ir norinčiais pokyčių, vykdytų proveržį.
Monopolinė ligoninės padėtis regione buvo didžiulė problema pacientams, bet deja, patogumas daliai personalo, nenorinčiai inovacijų. Todėl bet koks pokyčių paminėjimas, jaunų medikų pritraukimas dalies personalo buvo sutinkamas be entuziazmo, keliantis konkurencijos baimes.
Jau 2018 m. organizavau darbuotojų apklausą dėl pasitenkinimo, problemų bei jų sprendimo būdų identifikavimo, veiklos gerinimo. Rezultatai parodė, kad dalis darbuotojų, padalinių siekė pokyčių, siūlė vystyti paslaugas ligoniams, gerinant kokybę. Deja, dalis minėjo tik mažų atlyginimų problemą.
Atėjau dirbti žinodamas, kad bus nepaprastai sunku, reiks daug pokyčių, o tai bus nepopuliaru dalies darbuotojų atžvilgiu, nes lyginant su analogiškomis ligoninėmis, vadovaujančių ir infrastruktūros darbuotojų buvo ženkliai daugiau, o lėšos buvo išleidžiamos neracionaliai.
Keletas faktų apie praėjusius metus
- 2019–2020 metų vykdytų reformų pasėkoje sumažinta daugiau, negu 20 padalinių, o taip pat ir vadovaujančių darbuotojų, sutaupytos lėšos nukreiptos atlyginimų didinimui.
Pirmame susirinkime su darbuotojais, išgirdau keletą problemų, kurias reikia būtinai išspręsti – tai būtinybė susigrąžinti maitinimo organizavimą dėl nekokybiško maitinimo ir neefektyvaus lėšų naudojimo ir įsigyti MRT aparatą.
- Maitinimo organizavimas iš privačios įmonės perimtas jau 2020 metų pradžioje. Kokybė tapo visiškai kitokia. Kaip manote, ar buvo paprasta?
Šiaulių ligoninė neturėjo modernaus MRT aparato, todėl daug pacientų turėjo vykti tyrimams ir gydymui į kitus miestus.
- Šiuo metu moderniausias 3 teslų MRT (magnetas) aparatas ligoninėje įrenginėjamas už ES lėšas, beveik 2 mln. Eur. Tai vadinčiau tam tikru stebuklu visam regionui.
Šiauliai buvo vienintelis regionas, kuriame nebuvo teikiamos angiochirurgijos paslaugos gyventojams.
- Didelių pastangų rezultatas – Angiochirurgijos profilis įkurtas 2019 metais, šiemet atvyko jaunas angiochirurgas, kuris imasi lyderystės tolimesniam šių paslaugų vystymui.
Struktūrines permainas pradėjome nuo infrastruktūros tarnybos, ženkliai sumažinome padalinių ir vadovų skaičių, perteklinį darbuotojų skaičių, modernizavome valdymą. Intensyvūs ir pilni iššūkių sekantys dveji metai parodė, kad pokyčiai buvo labai sėkmingi.
Pradėjus dirbti onkologinės paslaugos buvo ant griūties ribos dėl specialistų trūkumo – labai trūko chemoterapeutų, daug pacientų turėjo išvykti gydytis į kitus regionus. Sulaukdavau daug skambučių iš onkologinių pacientų su klausimu – „Direktoriau, kažką darykite – eilės didžiulės, kur mums dingti?“
- Paieška specialistų Kaune ir Vilniuje nebuvo lengva, bet labai pavyko šiauliečiams – jau 2019 metais pritrauktas puikus jaunasis specialistas , kuris tuoj pat tapo klinikos vadovu, suburta komanda ir šiandien pacientai gauna aukščiausio lygio paslaugas, moderniai pertvarkytas klinikos darbas.
Dideli pokyčiai įvyko Motinos ir vaiko klinikoje, naujagimių skyriuje. Jau pirmo apsilankymo naujagimių skyriuje, pasitiko dalis darbuotojų, reikalaujančių teisingesnio apmokėjimo už atliekamą darbą skyriuje.
- Įvykdyti pokyčiai leido sukurti racionalesnį darbo organizavimą visoje klinikoje, teisingesnį atlygį už darbą.
Psichiatrijos klinikoje taip pat vyko pokyčiai, kurie nebuvo tokie rezultatyvūs, nes labai trūksta gydytojų, o pavyko prikviesti tik vieną – vaikų psichiatrą.
Neurochirurgija 2020 metais buvo ant sugriuvimo ribos, kai pasitraukė pensinio amžiaus darbuotojai.
- Patikėjęs galimybe čia kurti ir besikeičiančia kultūra, atvyko talentingas neurochirurgas iš Kauno, kuris ėmėsi vadovauti skyriui. Suplanuoti dideli darbai vystant šią paslaugą gyventojams.
Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje prasidėję infrastruktūriniai pokyčiai ir covid pandemija paskatino ir personalo pasikeitimus.
- Šiuo metu ligoninė baigia didelį investicinį projektą, investuoja į diagnostinę įrangą.
- To pasekoje jau pavyko pritraukti naują profesionalią vadovę, kuri turi ambicingų planų. Neabejoju, kad labai sustiprės plaučių ligų diagnostika. Taigi, galima su optimizmu žvelgti į ateitį.
Didelė problema buvo ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimo organizavimas, prieinamumas, skaidrumas.
- Sukurtas Diagnostikos centras ir iš esmės pakeista darbo organizavimo tvarka, kai pacientas yra visų diagnostinių procesų centre, „žalių koridorių“ sukūrimas onkologinių ligonių ištyrimui iš esmės pagerino paslaugų prieinamumą, registravimo skaidrumą.
Širdies ir kraujagyslių centras 2019 m. praėjo sudėtingą pokyčių laikmetį ir 2020 m. atvykę jauni talentingi ir puikūs kaip asmenybės, sėkmingai įsiliejo į kolektyvą, labai ženkliai augo paslaugų apimtys. Kardiologai tapo vieni iš Šiaulių ligoninės traukos centrų pacientams ne tik iš Šiaulių apskrities.
Telšių apskrities pacientai jau daugelį metų buvo pasirinkę Klaipėdos gydymo įstaigas, o tai tapo didžiule netektimi ligoninei dėl investicijų, pajamų, ateities.
- Nuoseklaus ir intensyvaus darbo gerinant paslaugų kokybę, prieinamumą, pavyko pasiekti, kad situacija iš esmės pasikeitė – įvertinę mūsų įvykdytus pokyčius, Telšių ir Mažeikių ligoninių vadovai kreipėsi į SAM dėl klasterinių paslaugų teikimo (širdies ir kraujagyslių, insulto) šių rajonų gyventojams ir Šiaulių ligoninėje.
Chirurgijos skyrių veiklos išgryninimas, dienos chirurgijos skyriaus įkūrimas, personalo tolimesnis atsinaujinimas neabejotinai bus tolimesnio chirurgijos paslaugų augimo pagrindas.
Intensyvios terapijos ir anesteziologijos centro sukūrimą laikau taip pat nepaprastai svarbiu tiek ligoninės ateičiai, tiek pacientų saugumui. į išskaidytą struktūra nebuvo norinčių atvykti dirbti , buvo didelis personalo trūkumas. Įkūrus centrą, įsteigus rezidentūros bazę, pritraukus gydytojus rezidentus, tikėtina ateityje padės spręsti šią labai sudėtingą problemą.
COVID–19 pandemija negailestingai palietė ir mūsų regioną.
Bene labiausiai. Sutelktomis visos ligoninės bendruomenės pastangomis pavyko „išlikti“ ir įveikti šį „pragarą“. O reikėjo organizuoti visus procesus, diagnostiką ir gydymą nuo Plungės iki Kelmės, tai yra dviejų apskričių gyventojams ir ligoninėms. Ir kas svarbiausia, išsaugojome ir kitų paslaugų teikimą.
Pradedant dirbti 2018 m., gydytojų atlyginimai buvo mažiausi tarp Respublikinių it Universitetų ligoninių, o 2020 metais, tapo didžiausi!
Jau 2018 metų gale sukurtos motyvacinės apmokėjimo paskatos įtakojo paslaugų augimą kartu su įvykdytomis struktūrinėmis permainomis netruko duoti rezultatus.
- 2019 metai baigti su 2.2 mln. Eur teigiamu rezultatu, ko nėra buvę per visą ligoninės istoriją.
Per paskutinius dvejus metus ligoninė įsigijo daug modernios įrangos paslaugų plėtrai bei kokybei gerinti.
- Siekiant gerinti ligoninės infrastruktūrą, vykdomi net 9 dideli projektai.
Taigi, visus tuos metus pagrindinį dėmesį skyriau darbuotojų darbo sąlygų gerinimui bei pacientų paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimui. Dirbau netausodamas savęs, nuoširdžiai, atsiduodamas visu 100 procentų. Kartu su Jumis siekiau sukurti modernią, aukščiausio lygio gydymo įstaigą Šiaurės Lietuvoje. Kad joje būtų gera dirbti ir pacientai nesiblaškytų po kitus regionus. Ir dar vieną tikslą buvau įsirašęs į savo darbų planą penkiems metams – pasiekti, kad Šiaulių ligoninę rinktųsi geriausi jauni gydytojai pagal kompetencijas ir kaip asmenybės, o ne tie, kas atliko nuo kitų keturių centrų. Šiandien galiu pasakyti kad tai jau įvykęs faktas – ligoninės reitingas labai aukštas ir esame puikus traukos centras. Net ir tiems, kas grįžta į Lietuvą iš Europos šalių.
Deja, įvykusi nelaimė skaudžiai atsiliepė ligoninei. Labai tikiuosi, kad visos aplinkybės netrukus bus paviešintos, kad visuomenė sužinotų tiesą.
Deja, tuo pat metu išsiveržė dalies darbuotojų pyktis ir susipriešinimas, kuris buvo tarp skirtingų kartų, charakterių, inovatyvių darboholikų ir norinčių ramaus darbo, taip pat tų, kurie prarado įtaką ir nepritarė pokyčiams.
Ką aš ne taip padariau, kad visa tai įvyko? Klausimas, į kurį ieškodamas atsakymo vis sugrįžtu mintimis.
Reikia pastebėti, jog per tuos metus sulaukiau įvairių kaltinimų iš kolegų – kad pokyčius vykdau per lėtai, chirurgijos pertvarka nevyksta. Tada aš atsakydavau – jeigu viską vykdysime vienu metu – „sugriūsime“. Buvo ir tokių priekaištų, kad „seniai reikėjo atleisti tą ar aną vadovą“.
Iš kitos pusės buvo akivaizdus nenoras vykdyti kai kuriuos pokyčius. Tad visiems įtikti nebuvo galimybių. Reikėjo rinktis kokią ateitį turi turėti ligoninė, kokiu keliu turi vystytis.
Ir vis tik, ar buvo galima pasiekti, kad mažiau būtų pykčio ir susipriešinimo?
Manau, kad taip. Pripažįstu sau, kad trūko asmeninio bendravimo su kai kuriais darbuotojais. Žinoma, buvo objektyvios priežastys, tokios kaip laiko trūkumas dėl gausybės strateginių ir einamųjų darbų. Be jokios abejonės, pasitikėjau, kad vidurinės grandies vadovai atliks komunikavimo vaidmenį, kadangi ligoninė yra viena iš didžiausių Lietuvoje, joje dirba per 2300 darbuotojų.
Todėl šiandien noriu nuoširdžiai atsiprašyti visų, kurie jaučiasi užgauti, neišklausyti ar įžeisti. Noriu palinkėti visiems susivienyti vardan Ligoninės misijos. Kito kelio nėra. Dirbdamas atidaviau visą širdį, ligoninę palieku maksimaliai geroje situacijoje, kokią buvo įmanoma pasiekti per tokį trumpą laiką. Penkių metų planas įvykdytas…
Tik noriu visiems aiškiai pasakyti, kad ligoninės atsparumas iššūkiams (finansiniams, personalo, paslaugų teikimo) dar yra labai trapus. Būtina ne tik užtikrinti esamos sutarties su TLK įvykdymą, bet ir tolimesnė paslaugų plėtra, kad užtikrinti visus darbuotojų ir pacientų poreikius ir lūkesčius.
SAM komisija, tirdama mano veiklą, deja, nevertino nieko, kas padaryta pozityvaus ligoninėje. Dar daugiau, nors labai smulkmeniškai ieškojo įvairių pažeidimų, nerado tokių, dėl kurių būtų galima mane atleisti iš užimamų pareigų. Todėl buvo priimtas politinis sprendimas.
Gaila, kad viso tyrimo metu nebuvo kalbama apie pacientus, jų lūkesčius. Ateitis parodys, ar pašalinus direktorių ligoninėje, išsispręs visos problemos ir bus patenkinti visi labai skirtingomis vertybėmis besivadovaujančių darbuotojų lūkesčiai.
Baigdamas noriu padėkoti visiems bendražygiams, kurie ėmėsi lyderystės, visiems darbuotojams, kurie suprasdami poreikį keistis, kartu praėjo sunkų pokyčių kelią. Ypatingai nustebino ir sužavėjo nuoširdi moralinė parama palaikant mane, jau žinant politinį sprendimą.
Na ir oponavusių kolegų „kaltinimas“ (viešas laiškas), kad „direktoriui rūpėjo pacientai“ man yra didžiulis komplimentas. Šiandien žinau, kad Šiaulių ligoninėje yra žymiai daugiau darbuotojų, orientuotų į pacientus, negu buvo prieš du su puse metų.
Ačiū visiems ir geros ateities.
Remigijus Mažeika