Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dalimis įgyvendinamas ES investicinių fondų finansuojamas projektas „Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui naudojamos infrastruktūros modernizavimas Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje“, atvėręs kelią į modernią mediciną bei šiuolaikišką požiūrį į ligos palaužtą žmogų. Praėjusį rudenį visuomenei buvo pristatyta pirmoji projekto dalis – įsigytas naujas magnetinio rezonanso tomografas. Visuomenei jau pristatytas ir renovuotas Tuberkuliozės skyrius, aprūpintas nauja, modernia medicinos įranga. Dar laukia požeminės jungties-tunelio, jungiančio klinikos pastatą su II terapijos korpusu ir kitais ligoninės pastatais, baigiamieji darbai.
Stiprėja visa ligoninė
Šio projekto tikslas – gerinti pacientų gydymo ir medikų darbo sąlygas. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė Tuberkuliozės skyriaus atidarymo dieną sakė: „Kad gerėtų darbo ir gydymo sąlygos, ligoninėje atnaujinta ne tik infrastruktūra, dėl ko pagerėjo sąlygos ir pacientams, ir darbuotojams. Labiausiai džiugina atnaujinta medicinos įranga. Be magnetinio rezonanso, įsigytas ir echoskopas, ir elektrokardiografų, pacientų stebėjimo ir monitoravimo sistemų, naujas bronchoskopas“.
Vardindama naujoves direktorė akcentavo, kad šio projekto įgyvendinimas pakels ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą iš žemiausios – priešpaskutinės vietos Europoje pagal sergamumą tuberkulioze. Ši liga – labai aktuali problema visoje Europoje, tad nuo šiol bus geriau ne tik pacientams ir medikams, bet stiprės visa ligoninė ir teiks vis kokybiškesnes paslaugas Šiaurės regiono pacientams.
Prisidėti užbaigiant projektą ir vystant klinikos plėtrą teko ir laikinai klinikos vadovės pareigas einančiai gydytojai pulmonologei Astai Žaliukienei . „Šiuo metu klinikoje dirba Konsultacijų poliklinika, tęsia darbą COVID-19 skyrius, Tuberkuliozės skyrius. Tikimės, kad ateityje, sumažėjus kovidinių pacientų skaičiui, galėsime atidaryti Pulmonologijos skyrių ir tęsti kitų plaučių ligų gydymą“, – vardina vadovė įgyvendintus ir planuojamus darbus.
Projektas pradėtas – 2015 metais, kai anuometiniai ligoninės vadovai Petras Simavičius, Vaiva Makštutienė ir Algirdas Gauronskis daug diskutavo ir planus kūrė popieriuje. Vėliau darbo ėmėsi ir projekto vadovas Edmundas Petrauskas, ir visa projektą įgyvendinusi komanda: medtechnikams, Ūkio skyriaus specialistai, statybininkai, gydytojai, ligoninės administracija.
Džiugina gražėjantys pacientai
Šiandien svarbiausias – atnaujintas 25 vietų Tuberkuliozės skyrius, pritaikytas ilgalaikiam pacientų gydymui. Įrengtos nedidelės palatos, kurių didžiausios – trivietės tėra dvi. Kitos dvivietės ir vienvietės. Palatose yra televizoriai, šaldytuvai, spintelės drabužiams ir daiktams, funkcinės lovos, šiuolaikiški sanitariniai mazgai su dUšais ir tualetais. Patogiau dirbti personalui, nes yra skreplių surinkimo palatos, palatose – baktericidinės lempos.
Tuberkuliozės skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Greičiuvienė teigia, kad šiandien skyrius yra toks, kokio ligoninėje dar nėra buvę ir kažin ar dar greitai bus. „Gal mūsų ligoniai ir yra kitoks kontingentas nei kituose ligoninės skyriuose, bet jiems reikalinga ypatinga pagalba ir labai malonu matyti, kai ligonis atvyksta suvargęs, nebendraujantis, o išeina švytintis, savimi pasitikintis. Galim tik pasidžiaugti, kokios gražios moterys ir kokie šaunūs vyrai yra mūsų pacientai. Jie pavalgo, atsigauna, bakterijos išnyksta ir gyvenimas atsiveria kitomis spalvomis ne tik veiduose, bet ir širdyse“, – džiaugėsi skyriaus vedėja J. Greičiuvienė.
Į skyrių patenka labai užleistų, sunkios būklės ligonių. Pasak vedėjos, labai nemažai tuberkulioze sergančiųjų serga ir vėžiu, kurių gydymas daug sudėtingesnis, nes gydymas nu vėžio tęsiamas tik išgydžius tuberkuliozę. „ Drauge su tuberkulioze neretai pasitaiko ir plaučių trombembolija, hepatitas, AIDS sergantieji labai dažnai užsikrečia ir tuberkulioze, nes nebeturi imuniteto“, – sako J. Greičiuvienė.
Paciento būklė priklauso nuo susirgimo išplitimo ir nuo žmogaus. Jei nėra galimybės gydytis namuose, tai ligoninėje būna iki gydymo pabaigos. Kiti po trijų mėnesių išleidžiami namo ir skiriamas kontroliuojamas DOTS gydymas. Vieni pacientai ateina į klinikos Konsultacijų skyriuje įrengtą DOTS kabinetą ir išgeria vaistus – gydymas kontroliuojamas medicinos personalo. Kiti vaistus išgeria, bendraudami su medike Skype arba, jei gyvena tolimesniame rajone, arčiausiai namų esančioje gydymo įstaigoje, kur gydymą kontroliuoja specialiai tam darbui pasirengusios slaugytojos.
Sanatorijos lygio sąlygos
Tuberkuliozės gydymą apsunkina didėjanti migracija, plintanti ŽIV infekcija ir AIDS, didėjantis atsparumas vaistams nuo tuberkuliozės, nepakankama tuberkuliozės kontrolė, įvairūs socialiniai veiksniai: prasta gyventojų mityba, prastos gyvenimo sąlygos, vaistų trūkumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nesilaikymas gydymo režimo, pastovios gyvenimo vietos nebuvimas.
Užsirėsti tuberkuliozės mikobakterijomis tikimybė priklauso nuo aplinkos ore esančios mikobakterijų koncentracijos ir ekspozicijos laiko. Užsikrėtimas dažniausiai vyksta žmogui esant patalpoje, ypač tamsioje, blogai vėdinamoje. Svarbiausias TM šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus. Toks žmogus sukėlėją perduoda kitam asmeniui oro lašeliniu būdu kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas, dainuodamas. Šiuo metu skyriuje gydomas vienas 47-erių metų pacientas, kuria diagnozuota vaistams atspari tuberkuliozė.
Anot J. Greičiuvienės, sveikti pacientams skyriuje sudarytos labai geros sąlygos. Tuberkuliozės gydymui svarbu ne tik vaistai, bet ir poilsis, geras maistas. „Ne veltui anksčiau sergančius tuberkulioze siųsdavo į Šveicariją, buvo ir Lietuvoje sanatorijos. Dabar šito nėra, nes ligoninėje sudarytos sanatorijos lygio sąlygos“, – teigia specialistė. Pabaigus gydymą pacientas kartą per pusę metų turi pasirodyti pas pulmonologą, jam atliekami visi tyrimai ir išsiaiškinama, ar liga neatsinaujino. To reikia, nes žmogus gali iš naujo užsikrėsti, gali, nusilpus imunitetui, recidyvuoti bakterijos.
Magnetinis rezonansas stiprina įvaizdį
Šio projekto dėka ligoninė įsigijo ir naują modernų magnetinio branduolinio rezonanso tomografą. Magnetinio rezonanso kabineto atidarymas bei naujo magnetinio rezonanso tomografo įsigijimas, ligoninės vadovės Č. Špūrienės teigimu, stiprina Respublikinės Šiaulių ligoninės įvaizdį, o modernios diagnostikos bei šiuolaikiškos gydymo metodikos atveria galimybes gydytojams, įgyjantiems galimybę patikslinti pagal kliniką nustatytą diagnozę, skirti daug tikslesnį gydymą, net atlikti mokslinius tyrimus.
„Nesame tokie turtingi, kad savo lėšomis galėtume pirkti ypač brangiai kainuojančią medicinos įrangą“, – sako gydymo įstaigos vadovė. Daugiau nei 1,5 mln. eurų vertės modernus tomografas galingas, užtikrinantis itin aukštą vaizdo skiriamąją gebą ir kokybę, didele sparta atlieka MRT tyrimus, įsigytas iš Europos Sąjungos lėšų, įgyvendinant projektą „Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui naudojamos infrastruktūros modernizavimo Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje“.
MRT tyrimai atliekami tuo atveju, jei prieš tai atlikto rentgenologinio ar ultragarsinio tyrimo rezultatai yra neinformatyvūs. Pasak Radiologijos skyriaus vedėjos Jūratės Jackevičienės, tyrimu siekiama įvertinti tiriamo organo pakitimus, patvirtinti ar paneigti gydančio gydytojo įtariamą diagnozę. Šie tyrimai (kaip ir kompiuterinio tomografo) yra radiologiniai žmogaus organų tyrimai, atliekami pjūviais, kurių metu diagnostikos ar gydymo tikslu atliekamas žmogaus kūno anatominės srities skenavimas, ir, naudojant specialią skaitmeninę įrangą, gaunami pasluoksniai ar trimačiai vidaus organų vaizdai. Šie sudėtingi tyrimai atliekami esant ligoms ir būklėms, nurodytoms sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąraše.
Ligoninės įsigytu aparatu atliekami visi įprasti tyrimai: galvos smegenų, krūtinės ląstos, pilvo, dubens organų, stuburo dalių, galūnių ir kiti. Ateityje planuojami ir kardiologiniai tyrimai. Tačiau nėra nė vieno tyrimo, kuris būtų atliekamas skubiai po traumos ar dėl ligos. Šie tyrimai planuojami iš anksto.
Tyrimų metodiką ar jų atlikimo protokolą parenka gydytojas radiologas. Jis organizuoja tyrimų atlikimą, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus, pildo medicinos dokumentus. Skyriuje dirbantys gydytojai radiologai Ilo Minadzė, Kęstutis Matulas, Edita Kulevičienė, Tomas Bružas ir Kęstutis Danelius stebi ir aprašo magnetinio rezonanso vaizdus, kurie ateina kai baigiamas tyrimas. Ateityje, kai bus pradėtos naudoti jau įdiegtos naujos programos, magnetinio rezonanso kabineto komanda pasipildys naujais nariais.
Intervencijos tikslesnės
Tuberkuliozės ir plaučių ligų kliniką aprūpinus nauju video bronchoskopu su pačia naujausia video sistema, visos intervencijos, atliekamos kvėpavimo takuose, tapo kokybiškesnės. Bronchoskopija – tai tyrimas, kurio metu specialiu endoskopu – ilgu, plonu, lankstaus ar nelankstaus vamzdelio pavidalo prietaisu, turinčiu optinę sistemą ir šviesos šaltinį, apžiūrima nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai. Pasak Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovės pareigas laikinai einančios pulmonologės Astos Žaliukienės, tyrimo metu ne tik apžiūrimi kvėpavimo takai, bet ir paimamas sekretas iš jų tyrimams, bronchų audinio ar darinio, esančio endobronchiškai, biopsija, kai paimamas gabalėlis audinio ir ištiriamas patologijos laboratorijoje. Tyrimas svarbus nustatant vėžines ligas, nustatant infekcinių ligų sukėlėjus, grybelines ligas, padeda diferencijuoti intersticines plaučių ligas. Šios procedūros metu pašalinami svetimkūniai iš kvėpavimo takų, stabdomi kraujavimai, pašalinamas sekretas iš kvėpavimo takų aspiravus ar esant gausiai sekrecijai, kas atstato kvėpavimo takų praeinamumą. Tai jau gydomosios procedūros.
Bronchoskopija – tai intervencinė pulmonologija. Naujasis bronchoskopas naudojamas intervencijoms kartu su rentgeno aparatu, kurio kontrolėje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėtos atlikti transbronchinės biopsijos. Tai biopsijos patologinių masių, kurios yra giliai plaučių parenchimoje, sunkiau pasiekiamose vietose, kurių neįmanoma vizualizuoti endobronchiškai.
Bronchoskopijos tyrimas atliekamas taikant vietinę arba bendrąją nejautrą
Naujasis bronchoskopas ypatingas tuo, kad turi papildomą įterpimo vamzdelio rotacijos funkciją, o 5,9 mm distalinis galas siauras, tad intervencijos tapo tikslesnės ir efektyvesnės. Be to naujame procesoriuje integruotos papildomos funkcijos, kurios padės užtikrinti procedūrų saugumą, puiki vaizdo raiška ir kokybė.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Zitos Katkienės nuotraukos
