Be žemdirbių vargo nebūtų ir duonos ant mūsų stalo. Mokslas ir technologijos gerokai palengvino žemdirbių dalią. Deja, kai kurie jų nevengia piktnaudžiauti chemikalais, siekdami išspausti kuo didesnį pelną ir negalvodami apie žmonių sveikatą.
Purškia ir prieš pat derliaus nuėmimą
Ūkininkams plačiai žinoma praktika herbicidais nupurkšti javų, rapsų, ankštinių ir kitų kultūrų laukus prieš pat derliaus nuėmimą. Tam naudojami glifosato pagrindu sukurti chemikalai, o vienas geriausiai žinomų – labai plačiai naudojamas raundapas. Žemdirbiai net yra sugalvoję šiam veiksmui naujadarą – raundapuoti laukus. Šią praktiką taikantys žemdirbiai laukuose purškia herbicidus ne tik piktžolėms naikinti. Nupurškus jais javų varpos, žirnių ankštys ar rapsų sėklos vienodai subręsta, taip pat ištraukiama drėgmė. Ir nesvarbu, kad iš taip apdoroto derliaus po to kepama juoda duona ar baltas batonas, ruošiami dribsniai vaikų pusryčiams ar spaudžiamas aliejus.
Vieša paslaptis
Raundapą naudoja dažnas ūkininkas. Tiesa, tuo tikrai nėra giriamasi ir beveik nė vienas nedrįsta prisipažinti, kad tai daro. O ypač klausiami, ar kada nors susimąsto, ką pateikia ant mūsų stalo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriui vadovaujantis ir 300 ha šeimos ūkyje dirbantis žemdirbystės mokslų daktaro laipsnį turintis Ignas Hofmanas taip pat patvirtino, kad ir Radviliškio rajonas – ne išimtis visos Lietuvos kontekste.
Naudojimas teisėtas
Jaunas Radviliškio rajono ūkininkas I. Hofmanas ypač
priešiškai žiūri į kolegas, purškiančius raundapą ant augalų, kurie tiesiogiai
susiję su maistu. Jis nepateisina godumo apimtų ūkininkų, kurie bet kokiomis
priemonėmis stengiasi didinti pelną, negalvodami apie rytojaus pasekmes. Jo
nuomone, iš dalies būtų galima pateisinti purškiančius rapsų, iš kurių
produkcijos bus gaminamas dyzelinas, laukus. Arba kviečių laukus, kai iš grūdų
varomas techninis spiritas.
Ar tikrai verta be saiko naudoti glifosato pagrindu sukurtą chemikalą
negalvojant apie rytojų? Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai sako,
kad dalis ūkininkų taip darys ir šiemet, nes jau 2017 m. jiems buvo sunkūs.
Šiųmetis derlius, pasak jų, kol kas yra gražus ir turėtų būti neblogas, bet dar
nežinia, kokie orai laukia liepos pabaigoje ir rugpjūtį. Tiesa, herbicido
naudojimas javapjūtę paankstina keliomis savaitėmis, o kai kur kombainai šiemet
išriedėjo į laukus dar prieš Jonines. Toks ankstyvas derliaus kūlimas nemažai
daliai žmonių sukėlė nuostabą, kadangi daugelis nežino, kur gali būti šuo
pakastas. Tiksliau sakant, neturėjo žalio supratimo, kad laukai tikriausiai
buvo nuraundapuoti.
Taisyklių laikosi ne visi
Dalis kalbintų ūkininkų teigė, kad nesilaikyti augalų
apsaugos produktų naudojimo taisyklių gali tik kvailumo apimtas žemdirbys. „Yra
nustatytos normos, yra terminai, kada paskui galima kulti. Jei viskas daroma
laikantis taisyklių, gal ir tų neigiamų pasekmių yra mažiau“, – sakė
Radviliškio ūkininkams vadovaujantis I. Hofmanas. Visi kaip vienas kalbinti
ūkininkai tvirtino, kad panaudojus piktžolių naikinimo chemikalus būtina
išlaukti ne mažiau dešimt ar keturiolika dienų ir tik vėliau nuimti derlių. Tai
laikotarpis, per kurį glifosatas, pagrindinė raundapo ir kitų 26 Lietuvoje
registruotų profesionaliam naudojimui skirtų herbicidų veiklioji medžiaga,
suskyla į kitus junginius. Esą, tada jie tampa nebepavojingi žmonių ir kitų
gyvūnų organizmams.
Tačiau Nevyriausybinių organizacijų (NVO) požiūris yra kitoks: jų – glifosato
ir kitų cheminių junginių – lieka javuose ir kitose kultūrose. Per grūdus šio
chemikalo likučiai patenka į organizmus. Taip pat ir į žmogaus. Tad būtina
griežtesnė kontrolė, teigia NVO atstovai. Valstybinė augalininkystės tarnyba
(VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, atsakinga už minėtų chemikalų naudojimo
taisyklių kontrolę, patvirtina, kad pažeidimų atvejų nėra mažai.
Skundai dažnai pagrįsti
Savaitraštį „Radviliškio kraštą“ VAT specialistai informavo,
kad nuo 2016 m. Tarnyba pradėjo stebėti pasėlius, kurie prieš derliaus nuėmimą
gali būti nupurkšti raundapu ar kitais chemikalais, turinčiais glifosato. 2017
m. tarnybos specialistai 93 kartus vyko nagrinėti įvairių pranešimų, skundų ir
kitos informacijos, iš jų net 65 atvejais buvo nustatyti augalų apsaugos
produktų naudojimo pažeidimai. Pernai iš 97 net 78 atvejais nustatyta, kad
chemikalai buvo naudojami netinkamai.
Per pirmąjį 2019 m. pusmetį pagrįstų skundų procentas gerokai sumažėjo – iš 73
skundų tik 25 kartus pasitvirtino informacija apie herbicidų ar kitų chemikalų
naudojimo taisyklių pažeidimus. Per trejus metus tarnyba nustatė 89 atvejus,
kai pasėlių laukai buvo nupurkšti glifosato turinčiais herbicidais, ir iš jų
vos keturis kartus derlius buvo nukultas neišlaukus minimalaus dienų skaičiaus.
Gresia baudos
Žemdirbiams už netinkamą chemikalų naudojimą tarnybos specialistai surašo protokolus ir skiria baudas. Jei pasėliai nukuliami neišlaukus nustatyto minimalaus laikotarpio, tarnyba apie tai informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Bet didžiausia bausmė yra dažniausiai nematoma – visuomenės narių sveikata dėl didesnio pelno. To neslepia ir kalbinti ūkininkai, jie sutinka, kad kartais kolegos ne visai pagal paskirtį naudoja raundapą ir kitus chemikalus, nors tai yra ir papildomos išlaidos. Kaip didesnio rizikingumo lygio VAT įvardija daugiau nei 300 ha dirbamos žemės plotus turinčius ūkio subjektus, įskaitant ir ūkininkus, turinčius šiltnamius, uogynus ar medelynus.
VMVT atlieka pesticidų kontrolę
VAT specialistai tikrina laukuose augančias kultūras, o patikrą
dėl glifosato atlieka VMVT. Radviliškio skyriui vadovaujantis viršininkas
Alvidas Trilikauskas teigė, kad jo skyriaus specialistai vykdo pagal Vilniuje
nustatytą planą. Tačiau negalėjo pasakyti, kiek yra nustatyta pažeidimų, bet
neprisiminė nė vieno atvejo Radviliškio rajone. Maisto produktų inspektorė
Algintė Serapinaitė iš VMVT Maisto
skyriaus nurodo, kad 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente Nr. 396/2005 nustatytas didžiausias pesticido glifosato leistinas
kiekis rapsuose, rugiuose ir kviečiuose yra 10 miligramų viename kilograme,
miežiuose ir avižose – 20 mg/kg, o
ankštinėse daržovėse, sorose ir grikiuose vos 0,1 mg/kg. Pagal VMVT
direktoriaus patvirtintą planą yra tikrinami grūdų supirkėjai, perdirbėjai,
gamintojai, mažmeninės prekybos įmonės ir kiti subjektai.
2017 m. VMVT tikrino 57 grūdų ir jų produktų mėginius. Glifosato leistiną normą
viršijantys rodikliai buvo nustatyti grikių kruopose – abiem atvejais
produkcija užauginta Lietuvoje. 2018 m. iš 42 mėginių tik viename grikių
mėginyje nustatyta viršyta leistina glifosato norma, o grikių siunta buvo
importuota iš Rusijos, rašoma šios tarnybos atsiųstame atsakyme.
Ar saugi ateitis?
Dabar skamba kaip netikęs anekdotas, bet prieš pusę amžiaus kai kur kaimuose alų pardavinėjantys „biznieriai“ pirkėjams leisdavo patiems įsidėti vabzdžių naikinimui skirtų DDT miltelių, kad pastiprintų alų. Kai kurie keturiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės puikiai atsimena, kad sovietinės Lietuvos žemės ūkyje chemikalais buvo švaistomasi į kairę ir dešinę. Tais laikais praktiškai nebuvo jokios kontrolės.
Net atsiranda prielaidų, kad požeminiame vandenyje randamas pavojingas arsenas yra būtent netinkamai laikytų chemikalų pasekmė. Suprantama, dabartinė kontrolė gerokai didesnė. Be to, ir visuomenė supratingesnė. Pernai Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kad po kelerių metų pereinamojo laikotarpio bus visiškai uždraustas glifosato naudojimas. Austrija, šių metų pavasarį visiškai uždraudusi glifosatą ir tuo pačiu Roundup, yra pirmoji taip pasielgusi ES šalis, nors šalies ūkininkai yra labai nepatenkinti.
Dažnai milžiniška ir milijardines pajamas turinti chemijos pramonė teigia, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp glifosato ir vėžinių susirgimų, bet JAV gyvenančio 46 metų Dewayne Jonhsono istorija patvirtino, kad ryšys gali būti. Visą gyvenimą mokyklos darbininku dirbęs D. Jonhsonas, susirgęs vėžiu, prisiteisė 286 milijonų dolerių kompensaciją iš chemikalą „Roundup“ gaminančios Monsanto bendrovės. Tai netiesiogiai parodo, kad piktžolėms naikinti skirtas chemikalas nėra visiškai nekaltas.
Marius Aleksiūnas
