Turintiems ilgametę patirtį politikoje, o ir negalintiems tuo pasigirti tarybos nariams, keturių metų darbo kadencijos saulėlydyje vis dar iškyla klausimų dėl raštvedybos. Iš tikrųjų kaip ir paradoksalu atrodo, bet Radviliškio rajono politikams kapstyti smulkmenose ir „išradinėti“ dviratį, ten kur jo net nereikia, jau yra pakankamai įprastas reikalas. O kas priveda prie tokių situacijų, kuriose gilinamasi dėl elementarių dalykų traktavimo? Ar tai valdžios vadelių ėmimas į vienas rankas ar tik nekaltas nesusipratimas, sulaukus garbaus pensinio amžiaus, bet rinkėjų dėka neprarandant valstybės tarnybos? Pažvelkime į šią aktualiją pro spalio mėnesio vykusio tarybos posėdžio duris, gal būt ten ir rasime atsakymų.
Teisininkas ar raštvedys?
Taigi, savivaldybės tarybos posėdžiui prasidėjus, buvo papildyta darbotvarkė klausimu, kuris tiesiogiai liečia Radviliškio gyventojus. Tai Jaunystės gatvės 22-jo namo gyventojų raštas, parašytas šių metų rugsėjo 8 dieną, kuris buvo adresuotas rajono merui ir Tarybai. Vienam iš adresatų, konkrečiai Radviliškio merui Vytautui Simeliui iškilo klausimas, kaip reikia atsakyti į tokius raštus ir ar juos reikia svarstyti Tarybos posėdyje? Atsakymo ieškojimo procesui buvo pasitelktas ir savivaldybės šimtadarbis - juristas Arnoldas Matuzevičius. Dėl pastarojo kompetencijų sklando abejotinų nuomonių, mat teisės išmanymas dar negarantuoja raštvedybos virtuozo titulo, nors teisininkų darbe dokumentų rašymas yra sudėtinė jo dalis. Taigi, kalbėdamas apie konkretų raštą, meras paminėjo, kad jis asmeniškai atsakė į šį raštą ir jam iškilo dilema ar reikia dar svarstyti posėdyje. Čia pat primindamas, kad jo praktikoje tai pirmas atvejis, kada gyventojų raštas bus svarstomas taryboje.
Kur linksta raštvedyba pagal Arną?
Iš tos pačios varpinės skleisdamas jau girdėtos tiesos garsus, antrino jam ir minėtasis, šimtais darbų apsikrovęs juridinio skyriaus vedėjas. Jo skleidžiamoje tiesoje, jei interesantas, o šiuo atveju Radviliškio gyventojas, parašys raštą merui ir Tarybai, tai meras privalo spręsti, kieno vykdymo kompetencijai priskiriamas rašto turinys. Deja, didžiulės patirties dėka, įgautos per tiek daug darboviečių, gimsta neįprastas procesas. Tokiu būdu rajono valdymo organas, sudarytas rinkėjų valia, mėginamas tapatinti su įstaiga, kurioje tarnautojai dirba darbo sutarčių pagrindu. Todėl plika akimi galime įžvelgti pastangas uzurpuoti valdžią, kai adresuoti paklausimai kolektyvui yra paskiriami spręsti vienam asmeniui. O reali situacija yra paprasta: gyventojas adresuodamas raštą tarybai, pirmiausia kreipiasi į tuos, kuriuos rinko savo interesų atstovavimui. Tad ir lūkesčiai, kad problema ar kitokia informacija pasieks visus politikus, yra visiškai pagrįsta. Juk tai ir yra esminis savivaldos pagrindas. Valdymo procesas per išrinktus valdžios atstovus. Tad iškilusią aktualiją dėl paklausimų veikiausiai derėtų skirti į dvi dalis: susipažinimas ir sprendimas. Tik susipažinę su dokumentu tarybos nariai gali turėti savo nuomonę ir dėl galimų sprendimų.
Gyventojų nuomonė nesvarbi?
Jei dokumente kreipiamasi į Tarybą ar jos narius, tai pastarieji, kaip ir meras yra vienodai gavę rinkėjų pasitikėjimą ir turi vienodą teisę spręsti rinkėjų problemas. Merui postringaujant apie gaunamų raštų ypatumus, kuriais jis mėgino pateisinti savo siekį vienvaldystei dėl gyventojų problemų sprendimo, salėje sėdintys konservatoriai, o drauge ir socialdemokratų frakcijos atskiri nariai replikavo apie tai, kad jiems nebūtina gauti visų raštų. Todėl išeina taip, kad pagal socialdemokratus ir konservatorius, sėdinčius tarybos nario kėdėje, gyventojų rūpesčiai gali būti ir visiškai neįdomus. Ir tik vienintelis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pareikalavo mero persiųsti jam visus raštus adresuotus Tarybai. Nes jam yra svarbus kiekvieno gyventojo rūpestėlis. Reaguodamas į iškilusią problemą dėl galimo informacijos slėpimo, tarybos narys jau pateikė paklausimą Vyriausybės atstovui dėl mero V. Simelio veiksmų ir paprašė įvertinti, ar meras nepažeidinėja įstatymų, savo nuožiūra skirstydamas gyventojų raštus rodyti ar nerodyti tarybos nariams.
Meras linksta atsiskirti nuo tarybos?
Tačiau tas ratų sukimas į mero pusę, kuris neva pats turi spręsti kompetencijų ribas ir taip apriboti išrinktų politikų teisę atstovauti rinkėjams, tai jau tikrai nesprendžia raštvedybos taisyklės. Bet gal būt tai yra patogi širma nuslėpti nuo tarybos narių informaciją, kurios sprendimo būdas ir galimybės galimai galėtų pakrypti ir kitaip, jei būtų informuoti ir kiti politikai? Sutikit, kad tūlam piliečiui nerūpi raštvedybos niuansai. Jis kreipiasi į valdžios žmones, nesigilindamas kaip pavadinti ar Taryba, ar tarybos nariais, ar dar kažkaip kitaip. Esmė nuo to nepasikeis – rinkėjas bet kuriuo atveju, jau kreipiasi į dvidešimt penkis tautos atstovus. Todėl išrinkti politikai ir turi teisę susipažinti su panašiais dokumentais ar laiškais. Na, o kaip atsakyti, tai čia jau tikrai turi spręsti meras, bet tikrai neatskirdamas savo asmeninio atsakymo nuo tarybos. Kiekvienas sutiks, kad meras yra Tarybos atstovas ir jo atsakymas visuomet bus vertinamas kaip visos Tarybos atsakymas, nepriklausomai nuo to ar tai jo asmeninė nuomonė, ar ne.
Robertas Samuilis
