Prieš keletą savaičių rajono medžiotojų bendruomenėje kilo sąmyšis. Balandžio antrojo sekmadienio vėlyvą vakarą svetimuose medžioklės plotuose pastebėtas rajono vicemeras K. Augulis. Ne vienas, o su palyda. Šniukštinėjantiems ne savo plotuose medžiotojai iškvietė aplinkos apsaugos inspektorius. Iš įvykio vietos K. Augulis jau buvo pasišalinęs ir sugrįžęs namo. Bet išvengti rūpesčių jam nepavyko.
„Ūsuoto bebro“ nesėkminga medžioklė
Rajono vicemeras K. Augulis iš karto po Velykų užsimanė žvėrienos. Balandžio 8 – ios vakare su šautuvu ir palyda šoko į savo žalios spalvos džipą ir nukūrė į medžioklės plotus. Į Radviliškio apylinkių žinomiausio „ūsuoto bebro“ taikiklį atsitiktinai pateko bebras. Pylė politikas nesigailėdamas. Tik apvaizda išgelbėjo vargšą gyvūną. Vicemeras nepataikė, o gyvūnas pabėgo. Tikslių detalių niekas dabar nežino, bet socdemas nenorėjo paleisti grobio iš šautuvo taikiklio diapozono. Tad nusprendė sekti pėdomis. Gal pats nežinojo, kad nėra labai taiklus, gal kitos aplinkybės, bet tyčia ar netyčia užklydo į kitus medžioklės plotus.
Pradėjo medžioklę „Ąžuolo“, atsidūrė „Briedžio“ plotuose
Tikriausiai sekdamas karštomis pėdomis, K. Augulis galėjo užsimiršti, jog jau yra kituose plotuose. Pagal medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, be leidimo medžioklė kituose plotuose laikoma brakonieriavimu. Rajono medžiotojų tarpe šnekama, kad vicemeras jaučiasi tiek drąsus, kad šaudo, kur nori ir kada nori. Beveik nebaudžiamas. Kiek ten yra tiesos, tikrai nežinia, tačiau vicemero K. Augulio ir jo palydovo pasivaikščiojimas nepatiko dviem medžiotojams. Vaidulių kaimo ribose jie pastebėjo įtartinus asmenis su šautuvais. Pasitarę su būrelio pirmininku A. Fergeliu, vienos Radviliškio įstaigos vadovo brolis per bendrąjį pagalbos numerį 112 iškvietė Kelmės skyriaus aplinkos apsaugos inspektorius.
Inspektoriai liko nieko nepešę, o galimas brakonierius buvo demaskuotas
Kol atvyko inspektoriai, K. Augulio ir pėdos buvo ataušusios. Tik jam nežinant, jo žalios spalvos džipas buvo atsektas iki pat Vaižganto gatvės namo. Ten, kur ir gyvena vicemeras. Kaip turėjo nustebti abu medžiotojai, kai sužinojo, kas galimas brakonierius yra. Juk ne šiaip sau koks tai piemuo su šautuvu. Pareigūnams dar labiau reikėjo stebėtis. Bet nuo savo versijos medžiotojai nesitraukė ir surašė pareiškimus. Tad K. Augulis pasijuto tikrajame savo amplua. Jis ir vėl beveik nieko nežinojo. Aišku, apie galimą brakonieriavimą. O gal ir nesijuto brakonieriaujanti, juk rajono plotai vis dar po jo kojomis.
K. Augulio versija: fotografavau gamtą
Gyvosios gamtos padalinio inspektoriui pareikalavus, K. Auguliui teko parašyti pasiaiškinimą. Ir ne vieną. Versija, kurią jis pateikė, galėtų sugluminti ne vieną rajono gyventoją. Pradėjęs medžioklę, bet nepataikęs į bebrą, staiga pajuto nostalgiją gamtai ir … pradėjo fotografuoti. Kiek žmonių patikėtų šiuo faktu žinodami, kaip jis bijo fotoaparato ir kameros? Ypač kai būna jo kabinete. Gerai, kad tada jis neturi šautuvo, kitaip dar ne vieną egzempliorių savo kolekcijoje turėtų ir iš Homo Sapiens rūšies. Tačiau aplinkosaugininkui to pakako. Juk patys medžiotojai nebesutiko paliudyti, kad matė vicemerą ir jo palydovą su šautuvais vaikštinėjančius. Ir dėl šūvio nebebuvo tokie tikri. Tad nenuginčijamų įrodymų tarsi ir nebeliko.
Šį kartą išsisuko
Paprašytas pakomentuoti incidentą, K. Augulis buvo mandagus, bet labai lakoniškas: „..ačiū, kad domitės, tai buvo nesusipratimas, viskas jau išsiaiškinta ir jokių priekaištų mano asmeniui nepateikta. …“ Ir jis teisus, kad administracinio nusižengimo teisena nepradėta. Panašu, kad tik todėl, jog to nebenorėjo patys medžiotojai. Kitą kartą jie gali būti ir kategoriškesni nekviestų „ūsuotų bebrų“ ir jų palydovų atžvilgiu. Net paklausys ir aplinkosaugininko patarimų ir bus užfiksuotas nuotraukose. Tada jau administracinė atsakomybė neišvengiama. Tikėkimės to neprireiks.
Marius Aleksiūnas