Visai neseniai, 2021 m. lapkričio 25 d., Radviliškio rajono savivaldybė buvo pasitvirtinusi Bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos planą, ir dabar, po keleto mėnesių, sugalvojo jį pakeisti. Tokiu būdu „ore pakibo“ keletas rajono ugdymo įstaigų. Numatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. Grinkiškio J. Poderio ir Sidabravo gimnazijos taps pagrindinėmis mokyklomis. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos Pašušvio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje ateityje vyks tik ikimokyklinis ugdymas, Pociūnėlių pagrindinė mokykla jau 2023 m. rugpjūčio 31 d. bus prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio, įsteigiant skyrių Pociūnėliuose, be to, likviduojamas Radviliškio rajono Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyrius.
Opozicijos atstovai siūlė nenaikinti mokyklų, bet imtis priemonių jų išsaugojimui
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje 2022 m. kovo 24 d. šis klausimas pasitiktas karšta diskusija. Tikrai ne visi Tarybos nariai tokius pakyčius pasitiko džiaugsmingai. Tarybos narys, nepartinis Gediminas Lipnevičius priminė, kad dar 2021 m. lapkričio 16 d. merui bei administracijos direktorei yra pateikęs konkretų planą, kaip pritraukti jaunas šeimas apsigyventi Radviliškio rajone. Tokiu būdu ugdymo įstaigose daugėtų mokinių ir mokyklų naikinti nereikėtų. Deja, mero bei administracijos direktorės pasiūlymai išsaugoti mokyklas nesudomino ir buvo nueita lengviausiu keliu, mažinant klasių skaičių arba net uždarant ugdymo įstaigas, kaip atsitiko Skėmiuose.
Panašios pozicijos, kaip ir G. Lipnevičius, laikėsi Darbo partijos atstovė Zita Žvikienė. Ji priminė savivaldybės vadovams, kad dėl Vyriausybės nutarimo, kurio pagrindu savivaldybėse tvirtinami mokyklų pertvarkos planai, kyla diskusijos valstybės lygmeniu, todėl Tarybos narė pasiūlė neskubėti.
Švietimo ir sporto skyriaus vadovas piktinosi sprendimui nepritariančiais
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas šiomis reakcijomis nebuvo patenkintas ir pasisakydamas ėmė priekaištauti tiems, kurie nepalaiko sprendimo projekto. Esą, rengiant pertvarkos planą, atliktas didelis darbas, analizuojant rajono mokyklų situaciją. Švietimo skyriaus vedėjas pagąsdino, kad jeigu Taryba sprendimui nepritars, nebus įmanoma dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Kaip žinia, dalyvavimas šioje programoje sudaro galimybes gauti papildomą finansavimą ir, paskutiniais duomenimis, Radviliškio rajono 7 mokykloms numatyta skirti apie 2,5 milijono eurų, bet su sąlyga, kad pertvarkos planas bus patvirtintas. Tam, kad būtų galimybė dalyvauti šioje programoje, sprendimo projektą reikėjo patvirtinti iki kovo 28 d. Gimnazijų reikalingumą Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas bandė išaiškinti, pateikdamas skaičius, koks procentas Radviliškio rajono gimnazijų abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas ir kiek jų siekia išmokti amato profesinėse mokyklose. Esą Radviliškio rajono abiturientai daugiau orientuojasi į profesijos įgijimą, ko didžiuosiuose šalies miestuose nėra. L. Vaičiūnas itin nervingai ir energingai prašė pritarti sprendimo projektui. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui antrino Tarybos nariai konservatoriai, sakydami, kad kaimiškų vietovių mokiniai, vežiojami į mokyklas dešimtis kilometrų, niekaip nenukenčia.
Valdininkai naikina mokyklas dėl 2,5 milijono eurų?
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo išsakyta mintis, kad jeigu nebus daroma pertvarka, nebus galima dalyvauti projekte ir „įsisavinti“ 2,5 milijono eurų, Tarybos narį G. Lipnevičių nustebino. Jis dar kartą kreipėsi į merą bei valdančiuosius, t.y., konservatorius bei „valstiečius“: „Siūlau atkreipti dėmesį, kad šiuo sprendimu jūs norite naikinti mokyklas ar jų klases. Diskusija šiuo klausimu Seime vyksta gana aštri. Siūlyčiau į tai pasižiūrėti labai atsakingai. Tik dabar sužinojau, kad viso to esmė – milijonai eurų. Gerai tai ar blogai, nevertinsiu, tik žinau, kad už viso to stovi pinigai“, – priekaištus valdantiesiems rėžė G. Lipnevičius.
Meras pripažino, kad švietimas rajone – nusiritęs į dugną
„Aš šiek tiek – dar mokytojas ir visąlaik pasisakau už mokinių žinias. Vedėjas jau paaiškino, kokioje liūdnoje situacijoje esame pagal švietimo rodiklius. Mes dabar naudojame žodžius „uždarys mokyklas“. Netiesa – jos pačios užsidarys. Siūlau nesivadovauti emocijomis ir palaikyti šį sprendimą ne dėl milijonų, o dėl ugdymo kokybės rajone. Siūlau švietimo sistemoje daryti protingus žingsnius“, – gražbyliavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis. Šis mero pasisakymas, kad jam nerūpi milijonai, kai kuriems Tarybos nariams sukėlė šypseną.
Rajono „valstiečiai“ krėtė „cirkus“
Tarybos posėdyje ilgametis „valstietis“ Jonas Povilaitis, žadėjo, kad „valstiečių“ frakcija tikrai nebalsuos už kaimo mokyklų naikinimą, bet netrukus paaiškėjo, kad jo bendrapartietis „valstietis“ V. Krikščiūnas sprendimo projektą palaikė. Tokios melagystės labai suerzino Tarybos narį G. Lipnevičių, kuris pasiteiravo, kas čia nutiko „valstiečiams“, gal ranka netyčia sudrebėjo ir nepataikė į mygtuką, nes nubalsavo priešingai nei kalbėjo. Opozicijos frontą laikantis G. Lipnevičius pasiūlė Tarybos nariams kalbėti ir balsuoti taip, kaip iš tiesų galvoja, o ne daryti klaidinančius manevrus.
Socialdemokratai bandė pergudrauti patys save?
Nuo „valstiečių“ neatsiliko ir socialdemokratai. Prie vieno stalo sėdintys Kazimieras Račkauskis bei Saulius Luščikas – kaip du skirtingų porų batai: vienas į šiaurę, o kitas – į pietus. Tiksliau, K. Račkauskis siūlė sprendimo projekto nepalaikyti ir po to balsavo atitinkamai, o jo kolega S. Luščikas, sėdintis greta, agitavo visus balsuoti už rajono mokyklų naikinimą, nes esą tai – labai gera idėja. Galima spėlioti, ar tiesa, kad toks elgesys – apgalvota socialdemokratų partijos taktika, kaip įtikti skirtingų interesų grupių rinkėjams, o gal tai – eilinis kvailinimas arba galbūt socialdemokratai prieš posėdį nepasikalba. Tiesiog, kaip taisyklė, šios partijos atstovai skirtingai balsuoja ir Seime.
Palaikė meras, vicemeras bei konservatoriai
Už tai, kad dalis mokyklų būtų naikinama, mažinant klasių skaičių, o Skėmių mokyklą uždarant, balsavo meras Vytautas Simelis, „valstietis“ vicemeras Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Sandra Dišlė, Tomas Januševičius, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Eugenijus Pranevičius, Gabrielius Verdingas, socialdemokratas Saulius Luščikas, prieš šį sprendimą balsavo nepartiniai Tarybos nariai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, likusieji – susilaikė. Kadangi sprendimas daugumos Tarybos narių balsavimu buvo priimtas, duotas startas mokyklų naikinimui.
Netrukus paaiškės mokyklų pertvarkos rezultatai ir kaip tai atsilieps mokinukams, kurie į ugdymo įstaigas turės važinėti po 10-20 kilometrų.
Ina Kazakevičiūtė
