Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – ne tik Šeduvos, bet ir viso Radviliškio rajono architektūros ir tikinčiųjų perlas. Tačiau pagrindinis turizmo objektas ir bendruomenės šventovė negalią turintiems šeduviams sunkiai pasiekiama. Sutrupėjus šalia bažnyčios esančiam šaligatviui, akmenimis grįstu keliu pasiekti bažnyčią judėjimo negalią turintiems senoliams tapo itin sunku. Pasak Šeduvos bažnyčios klebono Virginijaus Kazaičio, per daugiau nei dešimtmetį rajono valdžia prie griūvančių ir apleistų bažnyčios prieigų nepridėjo nei piršto, o dėl besitęsiančio valdininkų neveiksnumo dabar pavojus iškilo ir šventoriaus tvorai.
Klebono iniciatyva restauruota bažnyčia apsupta rajono valdžios netvarkomais griuvėsiais ir kemsynėmis
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – viena iš gražiausių Radviliškio krašto bažnyčių, išskirtinė savo architektūriniais bruožais, bažnyčia yra įtraukta į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kultūros vertybių sąrašą. Klebonas V. Kazaitis teigia, kad puikiai suprasdamas bažnyčios ne tik kaip šventovės, bet kaip ir kultūros paminklo svarbą Šeduvos ir visos Lietuvos istorijai, visais įmanomais būdais stengiasi inicijuoti bažnyčios išsaugojimo procesus. 2022 metais baigti bažnyčios stogo ir fasado atnaujinimo darbai, kurie buvo atliekami pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Visa darbų vertė siekė 750 tūks. eurų, finansuotų Paveldotvarkos programos, Radviliškio rajono savivaldybės ir pačios Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo parapijos lėšomis. Dabar klebonas aktyviai stengiasi inicijuoti bažnyčios šventoriaus tvoros tvarkymo darbus, kadangi kaip įmanoma greičiau restauruoti sudėtingos būklės šventoriaus tvorą skatina ir Kultūros paveldo departamentas. Nepaisant klebono V. Kazaičio pasišventimo rūpintis bažnyčios išsaugojimu, džiaugtis atnaujinta Šeduvos bažnyčia bendruomenės nariams ir Šeduvos miesto svečiams sunku – restauruotą bažnyčią iš visų pusių juosia netvarka.
Betvarkė aplink visą bažnyčios teritoriją: nuo sukrypusių kelių, šaligatvių iki nuo šlaitų į kemsynes virstančių tvorų
Redakcijai klebonas V. Kazaitis teigė: „Liūdna, kad per 10 metų Šeduva keičiasi ne į gerą, o į blogą pusę“. Pasak klebono, tenka dažnai su parapijiečiais padiskutuoti apie apleistą šalia bažnyčios esančią teritoriją, o netvarkomos ir neprižiūrimos bažnyčios apylinkės tiesiog bado akis. „Šalia bažnyčios ir to baisiojo šaligatvio eina sukrypusi baisi tvora, tai ji su visu šaligatviu baigia nugarmėti į kelią, už tvoros neaišku kam priklausanti pieva, kurios niekas nešienauja, viskas apžėlę, apleista, nupjauna žolę kartą į metus, o likusį laiką vaizdas liūdnas. Šalia pagrindinio kelio šiemet papuošė gatves, pasodino gražias gėles, o kas šalia bažnyčios? Gėda žiūrėti. Niekas iki pat prezidento rinkimų nepasivargino nugenėti į šaligatvį išlindusių ir praeiti pro šalį neleidžiančių šakų. Už šventoriaus yra apleista užversta kūdra, šlaitas neprižiūrimas, privesta visokių biesų, dėl nepriežiūros kyla pavojus šventoriaus tvorai, kuri gali tiesiog nukristi šlaitu.“, – pokalbio metu atviravo klebonas. V. Kazaitis teigė, kad susirūpinti šventoriaus tvoros išlikimu jį skatino ir neseniai bažnyčią apžiūrėti atvykę Kultūros paveldo departamento specialistai, kurie ragino kaip įmanoma greičiau imtis veiksmų. Pats klebonas šiuo metu jau inicijuoja šventoriaus tvoros restauravimo procesus, ieško galimybių kaip įmanoma greičiau pradėti darbus, tačiau visai parapijai jau net nebe apmaudu, o pikta, kad parapijiečiams su klebonu priešakyje taip stengiantis išsaugoti šimtmečius stovėjusį architektūros grožį, šis apsuptas griuvėsiais ir apaugusia žole. Dar apmaudžiau yra tai, kad visa infrastruktūra aplink bažnyčią nėra remontuota dešimtmetį.
Neįgaliems asmenis bažnyčia tampa nepasiekiama
Šalia Šeduvos bažnyčios yra Šeduvos globos namai, iš jų į mišias kiekvieną sekmadienį su vaikštynėmis ar kitomis judėjimo pagalbos priemonėmis per sutrupėjusį ir išsikraipiusį šaligatvį lydimi darbuotojų ar kambariokų ateiti mėgina garbaus amžiaus senoliai. Akmenimis grįstu taku ir sukrypusiu šaligatviu į bažnyčią sunkiai keliauja ir kiti judėjimo negalią turintys parapijos nariai. Klebonas pažymi, kad situacija iš tiesų yra sudėtinga: „Akmenimis grįstu keliu su vežimėliu ar elektriniu triračiu važiuoti neįmanoma, šaligatvis siaubingos būklės. Atrodo, kad garbaus amžiaus senoliai specialiai išeina anksčiau, nes įveikti tokios būklės kelią link bažnyčios jiems yra tikras iššūkis. Pastatėme prie bažnyčios pandusą (pakylą), tačiau esant tokiam keliui neįgaliesiems nėra kaip jį pasiekti.“
Valdininkai pinigų šaligatvio remontui neranda ir neskuba ieškoti
Su bendruomenės ir parapijos prašymais sutvarkyti aplinką klebonas ir kiti bendruomenės nariai kreipėsi ir į buvusius, ir esamus merus (Antaną Čepononį, Vytautą Simelį, Kazimierą Račkauskį), gausybę kartų kreiptasi į pačią Radviliškio miesto savivaldybę, į Šeduvos seniūniją. Tačiau jokių darbų per dešimt metų nebuvo atlikta, visuomet girdimi tie patys pažadai ateityje rasti finansavimą. Klebonas teigė, kad dėl bažnyčios apylinkių netvarkymo ne kartą kalbėjo su Šeduvos seniūne Edita Mančiauske, tačiau visuomet sulaukiama panašaus atsakymo – kreiptis į rajono valdžią. Atrodo, kad religingų žmonių vargai pasiekti savo parapijos šventovę ne prioritetas ir dabartinei Radviliškio rajono valdžiai. Redakcija perdavė šeduvių skundus ir prašymus tvarkyti šaligatvį šalia bažnyčios Radviliškio rajono merui Kazimierui Račkauskiui. Sulauktame atsakyme iš mero teigiama, kad: „šaligatvis bus remontuojamas gavus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narių pritarimą finansavimui, o šiais metais pinigų biudžete tam nėra skirta.“ Kaip matome, K. Račkauskiui jau antrus metus esant mero poste, ne tik šeduvių, bet ir tikinčiųjų bėdos nerūpi ir per didelio susidomėjimo, matyt, nekelia. O Šeduvos miesto seniūnė į klausimus apie netvarką Šeduvos mieste iš vis neatsakė.
Klebonas: „gėda prieš visus, kurie mato šitą“
Į miesto šventes ir dailiai išpuoštas šventines vakarienes besilankantys politikai, pažadais maitinantys Šeduvos tikinčiuosius, atrodo, neturi gėdos reklamuoti savo veidų nešdami kartu atnašas prie altoriaus, kuomet dėl dešimtmetį trunkančio valdininkų neveiklumo bažnyčios apylinkės baigia galutinai subyrėti. Taip pat jau esame viešinę, kaip už mokesčių mokėtojų pinigus valdininkai pasidarė sau šventinį pobūvį, į kurį paprasti šeduviai net negalėjo patekti, nes laukiami buvo tik su kvietimais. O šeduviams ir visiems Radviliškio krašto žmonėms reikia prieš naująjį pažadų sezoną prisiminti tuos, kurie ne kartą gavę pasitikėjimą pažadus tiesiog pamiršo.
Gertrūda Vileikienė
Į rėmelį netgi galima įdėti
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir ypatingai tikinčiųjų vardu norime padėkoti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonui Virginijui Kazaičiui už įdėtą milžinišką indėlį išsaugant bažnyčios architektūrinį paveldą, inicijuojant restauravimo darbus, kad tikintieji šventovės didybe galėtų gėrėtis ir joje melstis dar ilgus dešimtmečius. Bendruomenė vertina Jūsų darbą ir didžiules pastangas puošti šventovę ir rūpintis tikinčiaisiais.
Gertrūda Vileikienė
redakcijos archyvo nuotraukos
