Nuo pat 2004 m. įstojimo į ES, padedant ES struktūriniams fondams, turėjo būti kuriamas Lietuvos rytojus. Milijardai eurų ,mesti į Lietuvos ūkio atstatymą, perėjimo iš centralizuotos planinės ekonomikos į laisvos rinkos pagrindu funkcionuojančią sistemą. Vienas iš ES fondų yra Kaimo plėtros fondas. Jis skirtas daugiausiai kaimo vietovėms, jose gyvenančių žmonių buičiai gerinti, juos supančios aplinkos pritaikymui sportui, bendruomenių veiklai. O kad kaimo bendruomenės galėtų pasinaudodamos ES parama gauti lėšų įvairių projektų finansavimui, buvo įsteigtas vietos veiklos (VVG) grupės visoje Lietuvoje. Ne išimtis ir Radviliškis.
„Radviliškio lyderis“ padeda rengti projektus
Nuo 2004 m. įsteigta VVG „Radviliškio lyderis“ padeda kaimo bendruomenėms rengti projektinę dokumentaciją, teikia ekspertinę paramą siekiant užsitikrinti kaimo bendruomenėms finansavimą iš Nacionalinės Mokėjimų Agentūros. Šiuo metu pirmininko R. Kalvaičio (kuris taip pat užima ir Baisogalos seniūno pareigas bei atlieka viešųjų ryšių specialisto pareigas) vadovaujama VVG nurodo, kad „aptarnauja“ net 42 rajono bendruomenes. Įgyvendinta daug puikių ir tikrai reikalingų projektų. Šių įgyvendintų projektų dėka galėtų pradėti „pintis“ tas socialinis sluoksnis, taip reikalingas mažinant socialinę atskirtį ne tik tarp turtingesnių ir nepasiturinčiai gyvenančių, bet ir mažinant miesto atotrūkį nuo kaimo. Didintų kaimo gyventojų bendrą savivertę, keltų bendruomeniškumo lygį, nevarytų jų į alkoholizmo ir kitų problemų „liūną“ bei duotų realų šansą pabėgti iš skurdo „rato“. Taip būtų idealiu atveju. Deja… Tik dvi istorijos rodo, kad ateinantys dideli „nemokami“ pinigai mentaliteto nepakeičia.
Alksniupių kaimo sporto aikštėje – brokas
Alksniupių kaime yra įsikūrusi visuomeninė organizacija „Kaimo bendruomenė – Draugas“. Jai nuo 2007 m. vadovauja L. Didžbalienė. Kad pagerintų šio ir aplinkinių kaimų gyventojų gyvenimą, bendruomenė įgyvendino 10 projektų. Vienas iš jų – sporto aikštelės atnaujinimas, rekreacinės zonos įkūrimas su vasaros estrada. Projekto vertė buvo daugiau kaip 52 tūkstančiai eurų ir sutartį pirmininkė L. Didžbalienė pasirašė dar 2012 m. vasarį. Ar nepatyrimas, ar kitokios priežastys, apie kurias šiame kaime sklinda įvairūs gandai, tačiau atliekant projekto statybos darbus nebuvo pasirūpinta technine objekto priežiūra. Ir jau po metų pasirodė atliktų statybos darbų brokas, dėl kurio jaunimas negali sportuoti dalyje aikštės.
Viskas tarsi būtų tvarkoje, juk Statybos įstatymas numato penkerių metų garantiją nepaslėptiems darbams. Bet sutartį pasirašiusi ir VVG atstovų teigimu visą atsakomybę prisiėmusi bendruomenės pirmininkė L. Didžbalienė laukė, kol … brokas dar labiau išryškės. O kai jis išryškėjo, rangovas, UAB „Šilo statyba“ iš Panevėžio, bankrutavo ir nebėra kam broko taisyti. Nors subrangovas UAB „Kelminta“ iš Kauno neatsisako taisyti dirbtinę dangą, bet pripažįsta, kad padarytas darbų brokas yra po danga esančiame pamate, nes tinkamai nepadarytas paviršinio vandens nubėgimas. Šios įmonės direktoriaus teigimu, dangos pakeitimas tėra laikinas sprendimas ir po 2 ar 3 mėnesių viskas bus taip pat.
Paprašytas pakomentuoti situaciją, VVG pirmininkas R. Kalvaitis stebisi, kodėl tiek laiko reikėjo laukti ne tik pačiai pirmininkei, bet ir kaimo bendruomenei. Tačiau tokius argumentus paneigia tuo metu dar nebuvęs Tarybos nariu šiame kaime gyvenantis J. Malinauskas. Jis teigia, kad apie šią problemą sakęs per VVG „Radviliškio lyderis“ veiklos pristatymą Raudondvaryje dar 2014 m., buvo kreiptasi ir į savivaldybę. Tai patvirtina ir Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas,o projekto vadovė A. Barčkienė pažadėjo išsiaiškinti, kodėl taip įvyko. Nuvykusi į vietą su kitomis kolegomis iš VVG, ji tegalėjo konstatuoti faktą, kad dar esant garantiniam laikotarpiui išryškėjo darbų brokas, trukdantis naudotis visa sporto aikštele, ir jis yra taisytinas. Bet jokių svertų tarsi ir nėra, kurie priverstų bendruomenės pirmininkę L. Didžbalienę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. VVG atstovų funkcijos tėra daugiau tarpininko, todėl jei šių problemų pati bendruomenė geranoriškai nespręs ir prie pirmininkės padarytų klaidų taisymo finansiškai neprisidės, tai aikštės sutvarkymo galės tikėtis kaip pernykščio sniego ar rajono politikų pažadų dirbti rinkėjams.
Skirstymas į „savus“ ir „nesavus“ Miežaičių kaime
Ar panašių nemalonumų siekė išvengti ir Miežaičių kaimo bendruomenės pirmininkė L. Dikavičienė, kita šio straipsnio dalis nesieks atskleisti. Tačiau anoniminis raštas iš šio kaimo gyventojo dėl sumažėjusių galimybių naudotis už ES lėšas renovuotomis bendruomenės patalpomis galbūt demonstruoja chrestomatinį Radviliškio rajone jau įprastą skirstymo į „savas – nesavas“ būdą. Suprantama, kad bendruomenės pirmininkė prisiima įsipareigojimus dėl bendro turto saugojimo ir tausojimo, todėl patalpos yra rakinamos. Bet gilinantis į visas istorijos aplinkybes, išaiškėja keistų dalykų. Bendruomenės įstatai registruoti kaip ir numatyta, ir juose numatyta netgi pašalinimo iš bendruomenės narių procedūra, tačiau pirmininkė atsisako patikslinti, ar tikrai nario mokesčio nemokėjimas yra priežastis pašalinti iš bendruomenės. Taip pat paslaptimi lieka net ir šios nedidelės bendruomenės nario mokesčio dydis. Netgi toliau aiškintis telefonu pirmininkė L. Dikavičienė nebenorėjo, nes klausinėjama pasijuto … kaip apklausoje!? Keista, bet pradinių klasių mokytoja, dirbanti Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje, turėtų būti įpratusi prie klausimų gausos, nebent ribojamas jos auklėtinių žingeidumas. Todėl ir liko neatsakytas klausimas, kaip ir kiek kainuoja įstojimas į šią bendruomenę.
VVG pirmininkas R. Kalvaitis komentuodamas galimą situaciją teigė, kad į visus bendruomenių projektus ir yra investuojama, kad ne tik formaliai sąrašuose esantys nariai, bet ir visi bendruomenių gyventojai galėtų naudoti NEMOKAMAI tuo turtu. Sutikdamas, kad yra tam tikra prioritetų tvarka dėl bendruomenės turto naudojimo, pažymėjo, kad jei yra pageidavimas ir sąlygos, tai net ir asmeninių švenčių, kaip vaiko krikštynos, šventimui neturėtų būti didelių kliūčių. Papildomai pažymėjo, kad už tai nei vienas bendruomenės pirmininkas negali imti jokio nuomos mokesčio, tik „auką“ už sunaudotą vandenį, elektrą ir net šiukšles.
Reikia iš karto pažymėti, kad nėra metamas joks neigiamas šešėlis nei ant straipsnyje paminėtų bendruomenių ir jų pirmininkų, nei ant kitų rajone veikiančių bendruomenių ar jų vykdomos veiklos. Gerai vertinama bet kokia iniciatyva vis labiau tuštėjančiuose rajono kaimuose, bet akivaizdu, kad susiformavę patronažiniai tarpusavio santykiai ir būdingas „vergo“ mentalitetas neprisideda prie ES lėšomis finansuojamo netiesiogiai kuriamo socialinio kapitalo. Jis – realiai veikiančių demokratinių valstybių vienas iš veiksnių, galinčių priversti valdžią dirbti žmonėms. Bet kažkas labai suinteresuotas šio socialinio kapitalo nebuvimu, nes vertikali valdžia gali krypti į horizontalumą, ko pasėkoje vieno asmens valdymas praranda realią kontrolę visiems rajone vykstantiems procesams. Nuo pačių svarbiausių iki smulkiausių…
Marius Aleksiūnas
