Animaciniame filme „Čipolino nuotykiai“ yra epizodas, kai gyventojams liepta mokėti už lietų. Radviliškio rajone tai tapo realybe – rajono Tarybos sprendimu kol kas verslininkai, o ateityje gal ir visi gyventojai, mokės už … lietų.
Sausio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusiame susitikime su UAB „Radviliškio vanduo“ vadovais, „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius iškėlė verslininkams bei gyventojams labai svarbų klausimą – mokestį už paviršinio vandens nuotekas, patuštinsiantį verslininkų kišenes.
Kam reikalingas šis mokestis?
Pasak „Radviliškio vandenų“ direktoriaus E. Barčkaus, šis mokestis buvo ir anksčiau, tik kur kas mažesnis – 4 centai už kubinį metrą vandens, tad Radviliškio mieste buvo surenkami tik 2-3 tūkst. eurų. Paviršinio vandens nuotekų tinklų priežiūrai ir plėtrai reikia kasmet apie 80 tūkst. eurų, tad šis mokestis, nusprendus rajono Tarybai, buvo pakeltas iki 16 centų už kubinį metrą be PVM, o tai yra beveik 19,4 cento su PVM. Pasiteiravus keleto verslininkų, apie mokestį už lietų jie išgirdo pirmą kartą.
Beje, už paviršinio vandens nuotekas mokėti reikia tik juridiniams asmenims, pavyzdžiui, verslininkams, o privatiems asmenims kol kas mokėti nereikia. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė UAB „Radviliškio vanduo“ atstovų, kuo skiriasi verslininko stogas nuo privataus gyventojo stogo. Pasak vandentiekininkų, apmokestinti šiuo mokesčių gyventojų nenumato įstatymas ir už paviršinio vandens nuotekas mokės tik juridiniai asmenys.
Kaip mokestis bus
skaičiuojamas?
Pasak UAB
„Radviliškio vanduo“ vyr. inžinieriaus M. Gapšio, šis mokestis bus
skaičiuojamas individualiai kiekvienam juridiniam asmeniui. Bus skaičiuojama,
kokia stogo kvadratūra, ant kokios dangos nuteka vanduo – jeigu ant trinkelių,
reikės mokėti daugiau, jeigu ant žolyno – mažiau.
Jeigu ant pastato nėra lietaus
nuleidimo tinklų, vis tiek šį mokestį reikės mokėti, nes vanduo suteka į
griovius, kurių pralaidas prižiūri UAB „Radviliškio
vanduo“. Tačiau, pasak M. Gapšio, jeigu verslininkas įrodys, kad vanduo suteka
į jo individualų priešgaisrinį tvenkinį, mokėti nereikės.
Taip pat šis mokestis priklausys, kiek kritulių iškrito, – jeigu vasara ar ruduo nelietingi, tai ir mokėti
teks mažiau. Kaip pavyzdį svečiai pateikė Miškų urėdiją, kurios teritorija nėra
maža – ši įmonė už paviršinio vandens nuotekas per metus sumokės apie 800 eurų.
„Mes ne labdaros organizacija“
Bendruomenės pirmininkui patikinus, kad šis naujas rajono valdančiųjų
priimtas mokestis sukels didelį radviliškiečių verslininkų nepasitenkinimą, M.
Gapšys atsakė, kad įmonė – ne labdaros organizacija. „Mes per metus už
paviršinio vandens nuotekas gal ir surinksime 65 tūkst. eurų, o reikia 80, tad
negalime kažko dovanoti. Savivaldybė skyrė
paviršinio vandens nuotekų tvarkymui skyrė dotaciją – tai kaip dovana,
kiti rajonai seniai didesnius tarifus taiko“,- sakė vyr. inžinierius.
Kas „padovanojo“ verslininkams didesnį mokestį?
Kaip žinome, visi sprendimai apie mokesčių didinimą yra tvirtinami rajono Taryboje. Už sprendimą įvesti naują paviršinio vandens tvarkymo mokestį, kurio kubo kaina 19,4 centų, balsavo Tarybos nariai konservatoriai: Čepononis Antanas, Dišlė Skaidra, Grabauskas Andrius, Januševičienė Aldona, verslininkas Jurėnas Darius, Dočkus Kostas, Skarelienė Vida Stasė, Dainius Kęstutis, Staškūnienė Jolanta; „darbiečiai“: verslininkas Baublys Jurgis, Tarbūnienė Rima; visuomeninio komiteto narys verslininkas Fergelis Algirdas, „valstiečiai“: ūkininkas Čapaitis Dalius, Zajančkauskas Sigitas; socialdemokratai: Ivanauskytė Eglė, Janulaitienė Vida, Pravilonis Jonas, Venckus Algirdas; liberalai: Ruseckas Algimantas, verslininkas Vaičiurgis Rimantas.
Dabar sąskaitas už lietų greitai gaus rajono verslininkai, ar bus įvestas toks mokestis ir gyventojams, informuosime skaitytojus vėliau.
„Radviliškio krašto“ informacija
