Policijos suvestinės liūdina, nes kiekvienoje jų gausu smurto artimoje aplinkoje, ypatingai išgėrus, atvejų.
Statistika nestebina
Remiantis naujausiu Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atliktu tyrimu, kurį užsakė Lietuvos verslo konfederacija, matyti, kad alkoholizmas Lietuvoje klesti. Nustatyta, kad daugiausia girtavimo problemų yra kaime, o girtauja 40-60 metų amžiaus vyrai, kurie nedirba arba turi mažas pajamas. Tyrimas taip pat atskleidė ir sąsajas su kriminogeninėmis situacijomis – beveik pusė girtaujančių asmenų buvo įsivėlę į muštynes arba smurtines situacijas, pavartoję alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dažniausiai girtaujama
namuose
Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyventojai
alkoholį vis dar daugiausia vartoja namuose, arba viešose vietose, nors jose
alkoholį vartoti draudžiama. Girtuoklystės čia klesti, nes ne visi stikliuko
mėgėjai gali nueiti į kavinę ar barą.
Smurtas artimoje aplinkoje
Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad 2017 metais policija gavo apie 48 tūkstančius pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, o net 60 procentų smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Populiariausias – alus
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 metų duomenimis matyti, kad pagal kiekį alaus yra nuperkama daugiausia iš visų alkoholinių gėrimų – net 76 procentai visų alkoholinių gėrimų. Todėl nenuostabu, kad šalyje maisto prekių parduotuvių alkoholio skyriuje alus užima ddidžiausią plotą. Situacija Radviliškyje
Radviliškio mieste šiuo metu veikia daug alkoholio pardavimo vietų, kurios dažniausiai įsikūrusios maisto prekių parduotuvėse, bei keletas kavinių ir keletas barų.
Bankrutavus daugeliui
Radviliškio barų, pastebėta, jog ženkliai išaugo buitinis
alkoholizmas. Policijos suvestinės mirga nuo smurto artimoje aplinkoje,
ypatingai išgėrus, atvejų. O atlikto tyrimo ataskaitoje apie alkoholio
vartojimą Lietuvoje aiškiai matyti, kad
Lietuvoje barų ir restoranų populiarumas gerokai mažesnis nei Vakarų
Europoje.
Taip pat ten pažymima, kad tarp baruose ir restoranuose alkoholį vartojančių
asmenų girtaujančių procentas mažas. Taigi akivaizdu, kad barų, kavinių mažėjimas mieste nieko bendro
neturi su alkoholio vartojimo mažėjimu. Galima teigti, kad net atvirkščiai, nes
nelikus viešų ir legalių vietų, kuriose galima atsipalaiduoti, pasimėgauti
lietuvių populiariausiu alkoholiniu gėrimu – alumi, klesti neteisėtas
girtuokliavimas viešose vietose ir namuose. O juk nei namuose, nei viešose vietose
padauginusieji nėra griežtai kontroliuojami. Artimieji dažniausiai taikosi su
vartojančiais alkoholį namuose šeimos nariais, vengdami konfliktų jiems
nuolaidžiauja, patiria padauginusiųjų svaigiuosius gėrimus tiek psichologinį,
tiek fizinį smurtą. Kai tuo tarpu baruose lankytojai yra nuolat stebimi
darbuotojų, o agresyvesniems klientams nieko nelaukiant kviečiami policijos
pareigūnai, neleidžiama vystytis konfliktinėms situacijoms bei smurto
protrūkiams.
Griežta barų, kavinių kontrolė, siekis jas uždaryti, akivaizdu, veda tik prie dar didesnio alkoholio vartojimo ten, kur jo vartoti išvis nedera bei sukelia dar didesnes problemas – viešą girtuokliavimą bei buitinį alkoholizmą, lydimą smurto ir konfliktinių situacijų artimoje aplinkoje matant vaikams.
Pagal VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ,,Alkoholio vartojimo Lietuvoje“ tyrimo ataskaitą ir ,,Radviliškio krašto žinių“ informaciją
