Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, iki 2023 metų savivaldybėse privaloma įdiegti biologinių atliekų, tai yra maisto atliekų, surinkimo mechanizmą. Kuriant maisto atliekų perdirbimo infrastruktūrą, ŠRATC pasirengęs įgyvendinti projektą, kurio vertė su europiniais pinigais – 1 817 646,44 eurų, o Radviliškio rajono savivaldybės prisidėjimo dalis – 38 tūkst. eurų.
Koks bus maisto atliekų surinkimo mechanizmas?
Posėdžio metu Tarybos nariams iškilo klausimas, koks bus maisto atliekų surinkimo mechanizmas. „Vasarą buitinės atliekos iš konteinerių išvežamos kas dvi savaites, jeigu pasitaiko karšti orai, jos pradeda dvokti. Maisto atliekos dar pavojingesnės, jeigu karštuoju metų laiku jos bus išvežamos taip pat kas dvi savaites, nuo jų konteinerių sklis nepakeliamas dvokas. Koks bus šių atliekų išvežimo mechanizmas“,- teiravosi Tarybos narė Z. Žvikienė ŠRATC vadovo Ž. Šilgalio.
Pasak ŠRATC vadovo, dalis maisto atliekų bus renkamos atskirai, dalis – su žaliosiomis atliekomis. „Maisto atliekoms bus pastatyti mažesni, 120 litrų, konteineriai, ant jų bus sumontuoti specialūs dangčiai su filtrais. Gyventojams bus išdalinti suyrantys maišeliai bei kibirėliai maisto atliekoms. Maisto atliekos bus vežamos du kartus per savaitę“,- sakė Ž. Šilgalis.
Už maisto atliekų nesurinkimą – baudos
„Paklausiau verslininkų, turinčių kavines, kiek maisto atliekų jiems lieka. Atsakė, jog labai minimalus kiekis, tačiau yra sudarytos sutartys su maisto išvežėjais. Kiek planuojate surinkti maisto atliekų iš Radviliškio rajono?“- pasiteiravo ŠRATC direktoriaus Tarybos narys G. Lipnevičus.
ŠRATC vadovo pateikti skaičiai tikrai įspūdingi: 2023 m. iš Radviliškio rajono planuojama išvežti 263 tonas maisto atliekų, 2025 m. – 650 tonų, 2030 m. – 630 tonų. Ir panašus planuojamų maisto atliekų skaičius iki pat 2047 metų.
Tarybos narius nustebino J. Margaitienės vadovaujamos administracijos pateiktas projektas su vis didėjančiais maisto atliekų kiekiais. Tarybos nariams kilo daug abejonių – kaip pasisako ir pasaulio organizacijos, turi būti didinamas gyventojų sąmoningumas ir maisto atliekų turi mažėti, o ne didėti.
G. Lipnevičius suabejojo tokiais Tarybos sprendimų rengėjų sumąstymais ir paklausė ŠRATC direktoriaus „Ar realų iš rajono surinkti tokį kiekį maisto atliekų – galbūt nebus surinkta net 20 tonų?“
„Pradžia visada labai sunki, Tačiau gyventojai bus šviečiami apie atliekų rūšiavimo naudą, projekte numatytos lėšos žmonių švietimui ir mokymui. Jeigu rajone nebus surenkamas nustatytas maisto atliekų kiekis, nuo 2035 metų bus skiriamos baudos“,- atsakė ŠRATC vadovas.
Kokio dydžio bus baudos už maisto atliekų kiekio nesurinkimą Ž. Šilgalis negalėjo atsakyti, tik patvirtino, jog baudas turės mokėti savivaldybė, o tai reiškia, baudas mokės gyventojai. Jiems didės rinkliava už atliekas.
Kiek maisto atliekos padidins rinkliavos kaštus?
ŠRATC vykdant naują projektą ar kuriant naują infrastruktūrą, dažniausiai gyventojams didėja rinkliavos mokestis už komunalines atliekas.
Įdiegus maisto atliekų perdirbimo infrastruktūrą, ant gyventojų pečių guls maisto atliekų surinkimo bei aprūpinimo konteineriais kaštai. Pasak Ž. Šilgalio, gyventojams maisto atliekų surinkimas per metus gali papildomai kainuoti tris eurus. Tačiau tai dar ne galutinė suma.
Ne visos savivaldybės pasiruošusios taškyti pinigus
Kaip pasirodė gruodžio 11 d. vykusiame ŠRATC dalininkų susirinkime, ne visos savivaldybės įsitikinusios, jog per milijoną kainuosianti maisto atliekų perdirbimo infrastruktūra reikalinga ir jos nenusiteikusios taškyti biudžeto lėšų prisidėjimui prie šio projekto. Atsisakė prisidėti prie šio projekto Pakruojo bei Akmenės savivaldybės. Tačiau, pasak ŠRATC atstovų, projektas bus vykdomas ir šioms savivaldybėms atsisakius dalyvauti bendrame projekte. „Bet kokiu atveju, pareiga atskirai surinkti ir sutvarkyti maisto atliekas pagal ES direktyvą galios visoms savivaldybėms vienodai – nuo 2023 m. gruodžio 31 d. biologinės atliekos turės būti surenkamos atskirai ir perdirbamos tokiu būdu, kuris atitinka aukšto lygio aplinkosaugos standartus. Tai yra šių Savivaldybių Tarybų pasirinkimo teisė prisidėti ir bendromis pastangomis vystyti regioninį projektą, pasinaudojus 85 proc. ES struktūrinių fondų skiriama parama arba ieškoti kitų alternatyvų tvarkyti gyventojų maisto/virtuvės atliekas savo biudžetų lėšomis“,- teigė ŠRATC vadovai.
Kiek Radviliškio miesto bei rajono gyventojams didės atliekų surinkimo mokesčiai dėl šių milijoninių įsisavinimų, parodys laikas.
Jonas Petrikas
