2024 metų Seimo rinkimai Radviliškio-Tytuvėnų vienmandatėje apygardoje įvykęs pirmasis rinkimų turas atskleidė įdomių tendencijų. Nors Lietuvoje politinės jėgos, turinčios didesnę paramą, rodė savo pranašumą, rinkimų rezultatai šioje apygardoje pabrėžia, kad rinkėjų pasirinkimai buvo pagrįsti ne tik kandidatuojančių asmenų savybėmis, bet ir šalyje dominuojančiomis partijų nuotaikomis.
Kaip balsavo Radviliškio ir Tytuvėnų kraštų žmonės?
Rinkėjų aktyvumas Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje siekė 48,02 procento, savo valią pareiškė tik kas antras rinkimų teisę turintis gyventojas.
Pirmajame ture dalyvavo dešimt kandidatų, kurių rezultatai pasiskirstė taip:
- Saulius Luščikas (Sociademokratų partija) –3126 balsai (20,06 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Antanas Čepononis (TS-LKD) – 2777 balsai (17,82 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Mantas Poškus (Politinė partija „Nemuno Aušra“) – 2092 balsai (13,43 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Justinas Pranys (Liberalų sąjūdis) – 1574 balsai (10,10 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Gediminas Lipnevičius (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai tautininkai) – 1453 balsai (9,32 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Aurimas Gaidžiūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 1363 balsai (8,75 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Justas Malinauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) – 1294 balsai (8,30 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Ieva Sliesoraitytė (Lietuvos liaudies partija) – 497 balsai (3,19 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Vytautas Masiulis (Darbo partija) – 426 balsai (2,73 % dalyvavusių rinkėjų balsų);
- Vidmantas Bernotas (Lietuvos regionų partija) – 365 balsai (2,34 % dalyvavusių rinkėjų balsų).
Netikėtas „Nemuno Aušros“ kandidato palaikymas
Vienas iš rinkimų netikėtumų buvo Manto Poškaus, kandidatavusio su partija „Nemuno Aušra“, pasirodymas. Nors šis kandidatas beveik nežinomas, negana to, nedalyvavo rinkimų debatuose, nedalyvavo renginiuose, nesimatė ir jo politinių plakatų – vis dėlto parodė netikėtai gerą rezultatą ir pagal daugiamandatį rinkimų sąrašą netgi jau gavo Seimo nario mandatą. Tai atskleidžia įdomią tendenciją: rinkėjai rinkosi ne pačius kandidatus ar jų nuveiktus darbus ar savybes, bet rinkosi pagal politines partijas ar jų lyderius. Manto Poškaus atvejis yra puikus pavyzdys, kai kandidatas, nebūdamas matomas ir mažai žinomas, vis tiek gavo reikšmingą rinkėjų paramą.
Partijų populiarumas lemia rinkimų rezultatus
Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje didžioji rinkėjų dalis savo balsus atidavė už populiariausių visoje Lietuvoje partijų kandidatus, o tai rodo, kad rinkėjai pirmenybę teikė ne tiek asmenybių žinomumui ar atliktų konkrečių darbų savo kraštui skaičiui, kiek valstybinėms politinėms madoms ir bendroms tendencijoms. Kandidatai, atstovaujantys daugiamandatėje rinkimų apygardoje geriausiai pasirodžiusias partijas, net ir be didelių pastangų, sugebėjo užsitikrinti rinkėjų paramą. Tiek daugiamandatėje apygardoje, tiek Radviliškio-Tytuvėnų vienmandatėje daugiausia balsų surinko socialdemokratų kandidatas, po jo antras liko konservatorius, trečias tapo „Nemuno Aušros“ kandidatas, ketvirtas Liberalų sąjūdžio atstovas, šeštas – „valstietis“. Tik šios partijos nacionaliniu lygmeniu nuo šiol turės teisę vadintis parlamentinėmis ir gauti mandatus Seime, o visi kiti liko už brūkšnio. Į šią bendras tendencijas atsispindintį partijų išsidėstymą įsiterpė tik vienas radviliškietis, nepriklausomas kandidatas – Gediminas Lipnevičius.
Gediminas Lipnevičiaus padaryti darbai ir nuoširdus bendravimas davė rezultatą
Išimtis šioje partinių tendencijų fone buvo Gediminas Lipnevičius, kuris rinkimuose išsiskyrė kaip kandidatas, sugebėjęs įveikti šalyje dominuojančias partijas ir parodyti stabilų rezultatą. G. Lipnevičius, nors nepriklauso populiariausių partijų sąrašui, tiek 2020 metais, tiek 2024 metais surinko nemažą palaikymą, ypač Radviliškio apylinkėse. Tai rodo, kad šioje apygardos dalyje jis turi tvirtą rinkėjų palaikymą ir yra vertinamas už padarytus darbus bei artimą ryšį su bendruomenėmis.
Tačiau pagrindinis veiksnys, kuris G. Lipnevičiui, kuris šiuo metu yra Radviliškio rajono savivaldybės narys ir opozicinės frakcijos lyderis, sutrukdęs pasiekti dar geresnių rezultatų, buvo mažas žinomumas Tytuvėnuose. Ši apylinkė nesuteikė tokios stiprios paramos, kokios jis sulaukė Radviliškyje, ir tai buvo svarbi priežastis, dėl kurios jis prarado galimybę kovoti antrame ture. Akivaizdu, kad norint konkuruoti su partijomis visos apygardos lygmeniu, kandidatas turi būti žinomas ir populiarus ne tik Radviliškio krašte, bet ir Tytuvėnuose.
Rinkimų apylinkių balsavimų skirtumai
Aktyviausiai balsavo apylinkės, turinčios didesnį gyventojų skaičių arba stipresnes vietos bendruomenes, tokios kaip Kudirkos ir Eibariškių apylinkės. Mažesnių miestelių ir kaimų apylinkėse, kaip Kiaunoriai ar Daugėlaičiai, rinkėjų aktyvumas buvo gerokai mažesnis.
Aktyviausiai balsavusios apylinkės:
- Pociūnų apylinkė: Čia rinkėjų aktyvumas buvo aukščiausias – 56,13% (183 iš 326 rinkėjų). Tai yra aukščiausias dalyvavimo procentas tarp visų apylinkių.
- Kudirkos apylinkė: Balsavo 55,78% rinkėjų (1384 iš 2481 rinkėjo). Ši apylinkė taip pat rodė didelį aktyvumą, nes surinko daugiausiai balsų skaičiumi.
- Eibariškių apylinkė: Čia rinkėjų aktyvumas siekė 52,36% (1289 iš 2462 rinkėjų), tai labai panašu į Baisogalos apylinkės aktyvumą.
- Baisogalos apylinkė: Aktyvumas sudarė 52,36% (887 iš 1694 rinkėjų).
- Alksniupių apylinkė: 52,29% rinkėjų (331 iš 633) atėjo balsuoti.
Šiose apylinkėse dalyvavo daugiau nei pusė rinkėjų, kas rodo didesnį politinį aktyvumą ir domėjimąsi rinkimais.
Pasyviausiai balsavusios apylinkės:
- Kiaunorių apylinkė: Čia rinkėjų aktyvumas buvo mažiausias – 36,54% (129 iš 353 rinkėjų).
- Daugėlaičių apylinkė: 37,17% rinkėjų dalyvavo (200 iš 538 rinkėjų).
- Šiaulėnų apylinkė: Aktyvumas sudarė 40,66% (335 iš 824 rinkėjų).
- Palonų apylinkė: 40,99% rinkėjų balsavo (141 iš 344 rinkėjų).
- Pociūnėlių apylinkė: Čia rinkėjų aktyvumas siekė 41,44% (184 iš 444 rinkėjų).
Šiose apylinkėse rinkėjų aktyvumas buvo žemiausias, kai kur vos daugiau nei trečdalis rinkėjų atėjo balsuoti.
Rinkimų rezultatai nacionaliniu lygmeniu
Daugiausia mandatų iškovojo socialdemokratai su 19,36 proc. rinkėjų palaikymo. Antroje vietoje – TS-LKD, kurie aplenkė „Nemuno aušrą“. Konservatorių kraityje – 17,96 proc. balsų. Treti – „Nemuno aušra“. Jie surinko 14,99 proc. balsų. Ketvirtoje vietoje – Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – 7,70 proc. Didžiausia įtampa visą vakarą buvo „valstiečių“ štabe: iki paskutinės rinkimų apylinkės nebuvo aišku, ar ši partija prasmuks į Seimą. Tik apie 04.30 val. paaiškėjo, kad „valstiečiai“ surinko 7,02 proc. ir taip tik per plauką pateko į Seimą.
Gertrūda Vileikienė
