Radviliškį kartas nuo karto užtvindo K. Gražonių srutų smarvė, dvokia kažkokia kanalizacija prie „mažosios“ „Maximos“ taromato, jos smarsas pasiekia net Gedimino g.
Plento ir geležinkelio specifinis dvokas – niūri miesto kasdienybė, o jų kolekciją papildė ir dar vienas taškas Radviliškyje, bet apie viską iš eilės.
Jūs esate girdėję, apie Vėzgę, Vikutinį, Banko kanalą, Beržę ar dar mažesnius upelius, nešančius vandenis mūsų kraštui, idant patalpintų juos Baltijos jūroje. O štai ilgametis Radviliškio brandmeisteris (ugniagesių komandos viršininkas) A. Kairiūkštis nusprendė, kad metas papasakoti radviliškiečiams apie Šūdupę. Radviliškyje yra daug kanalizacijos griovių, surenkančių įvairų vandenį ir plukdantį jį į vieną ar kitą vandens baseiną (apie tai rašiau ir nebesikartosiu). Vienas toks prasideda buvusio „Beržo“ (seniesiems radviliškiečiams „Raštinės reikmenų įmonės“) pašonėje ir grioviu šalia Maironio g.88 namo plukdo savo smardų turinį į Beržę. Aš neperku kačių maiše, nes mėgstu matyti prekę ir ją man pademonstravo jau minėtas buvęs gaisrininkų vadas. Tai griovys – kloaka, kuris, skirtingai nuo senovės pasaulio, visai arba iš dalies nesislepia po žeme. Griovyje apstu fekalijų arba panašių į žmogaus kietųjų ir skystųjų ekskrementų kokteilį su naftos produktų pėdsakais. Dvokas, nors buvo šalta diena, (plius dvylika laipsnių pagal Celsijų) rietė nosį. (Štai kur praverstu dujokaukė arba skalbinių segtukas).
„Ir taip nuolat, – sakė A.Kairiūkštis, – diena iš dienos, visi kreipimosi į valdžiažmogius rezultatai – nulis“. Situacijos negelbsti net „žvakių fabrikėlis“ – nuotėkų perpompavimo stotis – kitoje gatvės pusėje. Ponas Antanas atvėrė kelis lietaus kanalizacijos dangčius ir čia mano fantazija galutinai „atšoko“. Jų turinys man priminė srutų saugyklas, papuoštas įvairiais „Svarvoskio kristalais“, buteliais ir pan. Truko iki pilnos laimės tik paskandintų ožių, nors kvapas buvo panašus. Aš negaliu besti pirštu į galimus teršėjus, esančius šitoje gatvės pusėje, bet prisimenu kai ką iš bažnytinių mišių. Ten paskaičius Šv. Raštą sakoma: „Tai Dievo žodis“.
Radviliškyje susidūrus su panašiomis, bet nesprendžiamomis problemomis, reikėtų garsiai sakyti „Tai geras mero komandos darbas“. Šio komentaro esmė – įspėjamasis šūvis žaliesiems, valstiečiams, aplinkogamtosaugininkams, slunkiams iš „Radviliškio vanduo“, neįgaliems deputatams iš vietos tarnybos ir… Na, nejuokinsiu žmonių, – vietos seniūnaičiui. Tema įdomi ir gali sudominti didžiąją žiniasklaidą, ypač, kai ja nesidomi institucijos, atsakingos už vandens užterštumo monitoringą (stebėseną). Lyrikos ir gražaus žodžio mėgėjams – tai odė Radviliškio Šūdupei, kurioje nėra anonimų.
Vytautas MIKALAUSKIS
