Radviliškio rajono gyventojai jau seniai nesistebi katastrofišku greičiu tuštėjančiais kaimais, tačiau ir Radviliškio gatvėse vis mažiau sutinkama žmonių. „Vieną sekmadienį žiūriu pro balkoną ir matau gražią miesto aikštę, tačiau tuščią, nebėra mieste žmonių“ – pastebėjo viena Radviliškio verslininkė.
Administracijos direktorės ataskaitoje – vien problemos
Balandžio 16 d. Tarybos posėdyje buvo patvirtinta Radviliškio rajono savivaldybės direktorės 2019 m. veiklos ataskaitą. Valdantieji įpratę girtis savo pasiekimais, tačiau girtis jau greitai nebebus iš vis kuo. Ataskaitoje konstatuojama, kad rajone – gana žemas ekonominis aktyvumas.
Verslo liudijimai nėra populiarūs
Radviliškio rajone tik nedaugelis smulkiųjų verslininkų nori dirbti su verslo liudijimais – tūkstančiui gyventojų Radviliškio r. tenka mažiausiai iš visų savivaldybių verslo liudijimų – 21, kai Lietuvos vidurkis – 41. Vadinasi, mūsų rajono vidurkis dvigubai mažesnis nei Lietuvoje.
Dėl tokios situacijos, jog smulkusis verslas rajone merdi, konservatorė administracijos direktorė J. Margaitienė problemos nemato. Ji atsiųstame rašte savaitraščio redakciją informuoja, cituojame: „Atsižvelgusi į tai, kad iš esamų 105 veiklos rūšių Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje per keletą metų nenupirktas nei vienas verslo liudijimas…“. Tačiau J.Margaitienė dar kartą patvirtino, kad jos vadovavimo laikotarpiu situacija negerėja.
Išvada tokia – niekas nebenori būti verslininkais, nes nemato potencialo – gyventojų mažėja, smulkūs verslininkai nebeturi klientų, tad uždaro savo verslus ir galimai tampa ilgalaikiais bedarbiais arba išvyksta laimės ieškoti į užsienį.
Beje, iš direktorės atsakymo galima susidaryti nuomonę, kad ir pačius smulkiausius verslininkus savivaldybės direktorė nori kaip reikiant „nugręžti“, cituojame: „Manome, kad ir šie savarankiškai dirbantys gyventojai turi prisidėti prie pajamų į biudžetą, nes verslo liudijimai sudaro nelygias konkurencines sąlygas sąžiningai dirbančioms įmonėms“.
Mažėja ir verslo subjektų
Rajone mažėja ir verslo subjektų, kurie gyventojams sukuria darbo vietas. Radviliškio savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 18,4 ūkio subjektai, tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 23,7.
Tačiau ir čia problemos nėra. Pasak administracijos direktorės, „Savivaldybės taryba pagal biudžeto finansines galimybes kasmet numato po 40 tūkst. eur finansinei paramai smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ja kasmet pasinaudoja po 50 įmonių, iš kurių 15-20 naujai įsikūrusių įmonių kreipiasi dėl įmonių įsteigimo išlaidų kompensavimo“.
Daugelį radviliškiečių stebina toks valdžios „dosnumas“ – mokesčių iš verslininkų surenkama milijonais, o padėti verslininkams skiriama tik 40 tūkst. eurų per metus.
Tik įdomu, kodėl nepateikiama informacija, kiek įmonių sėkmingai dirba, o kiek iš jų užsidaro.
Rajono valdantieji laikas nuo laiko pafantazuoja apie Laisvos ekonominės zonos įkūrimą Šeduvoje, kartais suorganizuoja galimai parodomąjį susitikimą su „Investuok Lietuvoje“ atstovais, tačiau tuo jų noras ieškoti investuotojų, kurie sukurtų naujų darbo vietų rajono gyventojams, ir baigiasi.
Norinčių įsikurti Radviliškyje – tik keletas
Prasta situacija rajone ir su statybomis – tūkstančiui gyventojų buvo išduota 3,2 leidimai statyboms, kai Lietuvos vidurkis ir šioje srityje vos ne per pus didesnis – 5,3.
Rajono vadovai ir čia nemato problemos, cituojame: „Sklypų, parengtų statyboms, tikrai gausu, tiek privačių, tiek valstybinių ir Radviliškyje, ir Šeduvoje, statybos leidimai išduodami laikantis visų terminų, nevėluojant, tad kviečiame statyti“.
Viena galima iš priežasčių, kodėl žmonės neskuba statytis namų ir kurtis Radviliškio rajone – brangesnė žemė nei aplinkiniuose rajonuose. Vidutinis žemės mokesčio tarifas Radviliškio r. siekė 1,03 proc. – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (0,98 proc.). Didesni nei vidutiniškai buvo ir nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai (3 ir 4 proc.).
Beje, kaimyninis Šiaulių rajonas, kur žemės mokesčiai mažesni, daug patrauklesnis naujakuriams ir verslininkams. Pavyzdžiui, 2018 m. Radviliškio rajone buvo išduota 10 leidimų statyti butams ir 14 – negyvenamiems pastatams, tuo tarpu per tą patį laikotarpį Šiaulių rajone buvo išduoti 195 leidimai statyti butams ir 21 – negyvenamiems pastatams.
Komentarų turbūt nebereikia, kuris rajonas gyventojams patrauklesnis.
Atlyginimai – vieni mažiausių Lietuvoje
Lietuvos statistikos portalai jau kelerius metus iš eilės pateikia negailestingą statistiką – Radviliškio rajono savivaldybėje gyventojų darbo užmokestis – vienas mažiausių respublikoje. 2019 m. II ketvirtį Statistikos departamento duomenimis, Radviliškio savivaldybė atsidūrė tarp autsaiderių – vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ siekia tik 638 eurus ir ji iš 60 Lietuvos savivaldybių pagal vidutinių atlyginimų dydį yra 51 vietoje.
Paklausta, kodėl tokie rajone tokie maži gyventojų atlyginimai, administracijos direktorė savo vadovavimo problemų neįvardijos, tik dūrė pirštu į vos galą su galu suduriančius verslininkus.
Beje, yra ir „nusipelniusių gyventi geriau“, kurie savo atlyginimo dydžiais ženkliai kelia vidurkį rajone – tai rajono „išrinktieji“. Štai palyginimui, galime rajono gyventojams priminti, kad rajono mero A. Čepononio 2020 m. I ketvirtyje atlyginimas buvo 4057 eurai, mero pavaduotojo M. Pauliuko – 3018 eurų, administracijos direktorės J. Margaitienės – 3379 eurai, administracijos direktoriaus pavaduotojo J. Pranio – 2238 eurai.
Viešieji pirkimai vykdomi laikantis įstatymų…
Kadangi Radviliškio rajone ekonominė situacija tokia apverktina, administracijos direktorės pasiteiravome, kodėl savivaldybėje vykdomi tokie brangūs viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, už aikštės rekonstrukcija mokėta 3 mln. eurų, nepasidrovėta administracijos direktorės automobiliui išleisti 30 tūkst. eurų, Eibariškių parko rekonstrukcija pabrango nuo 447 tūkstančių iki 889 tūkstančių eurų.Ir su savivaldybės vykdomais viešaisiais pirkimais – vien skandalai, kurie kartais virsta STT pareigūnų vizitais bei bylomis teismuose. Kelerius metus byloje dėl korupcijos buvo linksniuojamas ir meras A.Čepononis.
Valdantieji dėl brangių pirkimų nemato jokių problemų, o savivaldybės administracijos atsakymas daugiau nei pribloškiantis: „Viešieji pirkimai nei brangūs, nei pigūs – jie visi vykdomi laikantis LR viešųjų pirkimų įstatymo“. Štai taip – jeigu įstatymai leidžia, brangiai pirkti galima – juk ne iš savo kišenės…
P.S
Ir dar labai įdomus faktas pastebėtas savivaldybės administracijos direktorės ataskaitoje – 2019 metais Vietos savivaldos dienos proga J. Margaitienei, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei, už sėkmingą, rezultatyvią veiklą ir svarų indėlį plėtojant vietos savivaldą, kuriant Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę, bendrapartietis A. Čepononis jai įteikė Mero padėkos ženklą.
Apie rajono administracijos kuriamą socialinę bei ekonominę gerovę detaliai aprašėme. Tik įdomu, kodėl daugelis gyventojų nežino, kam šie ponai gerovę kuriama – sau ar kitiems…
Paulius Ropė
