Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiki tvirtinti naujo verslo darinio – Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai ir sudėtis. Pagal šiuos nuostatus, į šią Tarybą įeitų: savivaldybės mero vienas deleguotas atstovas; savivaldybės administracijos direktoriaus vienas deleguotas atstovas; visuotinės apklausos būdu išregistruotų savivaldybės duomenų bazėje ir turinčių balso teisę Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektų išrinkti devyni atstovai: 3 labai mažo (iki 10 darbuotojų) verslo atstovai; 3 mažo (10- 49 darbuotojų) verslo atstovai; 3 vidutinio ir stambaus (virš 50 darbuotojų) verslo atstovai.
Kuriama ketvirta struktūra, susijusi su verslu
Ar tokia Verslo taryba reikalinga rajonui, abejonių kilo Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui. „Matau, jog vyksta nelabai geri dalykai – rajone jau kuriama ketvirtoji struktūra, susijusi su verslu: jau turime Trišalę tarybą, Vietos veiklos grupę, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisiją. O dabar norima įkurti Verslo tarybą prie savivaldybės. Savivaldybės administracija jau dabar apsistačiusi „kišeniniais“ verslininkais, iš kurių paslaugas perka brangiau nei yra rinkos kaina. Kokia nauda iš to radviliškiečiams?“ – žodžių „į vatą nevyniojo“ Tarybos narys.
Tarybos nariui iškilo klausimas, kodėl į naujai kuriamą Verslo tarybą nėra kviečiamos asocijuotos verslo struktūros kaip juridinis vienetas ir jis pasiūlė šį punktą įtraukti į sprendimo projektą. Jam paantrino Tarybos narė Z. Žvikienė, kurią taip pat nustebino, kodėl nenorima, kad oficialiai registruotos verslo struktūros dalyvautų naujai kuriamoje Verslo taryboje.
Pasiteiravome ir vicemero M. Pauliuko, kodėl asocijuotos verslo struktūros nėra kviečiamos į Verslo tarybą. Pasirodo, vicemeras apie tokias struktūras nieko nežino, cituojame: „Radviliškio rajono savivaldybės administracija neturi oficialios informacijos apie asocijuotos verslo struktūros narius. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybai svarstyti pateikto sprendimo dėl Verslo tarybos projekte numatyta, kad pretenduoti į Verslo tarybą galės visi Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektai ar jų įgalioti atstovai, nepriklausomai nuo to, kokios asociacijos nariai jie yra“. Tokiu savo atsakymo vicemeras M. Pauliukas nustebino Tarybos narius – neva jis nežino nei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, nei „Radviliškio verslininkų asociacijos“. Ar tikrai nežinojime problema? Radviliškio verslininkai mano, jog probema kita – bijomasi, kad ateis stiprios struktūros, kurių nepavyks „tampyti už virvučių“.
Tarybos nario G. Lipnevičiaus iškeltą klausimą, jog Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai nėra iki galo paruošti tinkamai, savo atsiųstame rašte patvirtino ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius A. Jonuška. Jis nuostatų rengėjams pateikė šiuos pasiūlymus:
1. Siūlome Verslo tarybos sudėtyje numatyti verslo asocijuotų struktūrų, tai yra, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą. To pačiu atsisakyti personalinės sudėties, visos ar dalies, tvirtinimo. Organizacija užtikrina dalyvavimą ir tai nereikalauja sudėties patvirtinimo.
2. Kviečiame numatyti aukščiausių savivaldybės ir verslo organizacijų dalyvavimą Verslo tarybos darbe. Tai svarbu betarpiškam nuomonių išklausymui ir diskusijai.
3. Siūloma nenaudoti balsavimo procedūros Verslo tarybos darbe, o numatyti klausimų aptarimą ir nuomonių formavimą konsensuso pagrindu. Sprendimų priėmimas yra rajono savivaldybės tarybos prievolė.
4. Teikiame siūlymą atsisakyti kai kurių biurokratinių procedūrų, kaip veiklos planai, ataskaitos, apsiribojant pasiūlymų įforminimu ir paviešinimu.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei „Radviliškio verslininkų asociacija“ yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį ir, redakcijos žiniomis, jau daugelį metų sėkmingai kartu dirba.
Kodėl išstumiami ir Tarybos nariai?
Tarybos nariui G. Lipnevičiui taip pat iškilo klausimas, kodėl į Verslo tarybą nekviečiami Tarybos nariai – juk jų tarpe taip pat nemažai verslininkų.
„Jeigu Tarybos narys matys, jog svarstomu klausimu kertasi visuomeniniai ir privatūs interesai, jis visada galės nusišalinti, todėl siūlau leisti Verslo taryboje dalyvauti ir Tarybos nariams“,- sakė G. Lipnevičius.
Į šį jo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes, pasak nuostatų kūrėjo, taip siekiama šioje verslo struktūroje išvengti politikavimo. Šis jauno administracijos direktorės pavaduotojo Justino Pranio atsakymas prajuokino Tarybos narius ir nuskambėjo siūlymas, kad tada Verslo taryboje neturėtų dalyvauti ir partijų nariai.
Nors projekto rengėjas J. Pranys Tarybos narius įtikinėjo, kad Verslo tarybos veikloje galės dalyvauti ir asocijuotos verslo struktūros, tačiau jos į šį sprendimo projektą buvo „pamirštos“ įtraukti.
Tarybos nariai, daugiausia konservatorių ir „valstiečių“ partijų narių balsais, nutarė tvirtinti Verslo tarybos sudėtį be asocijuotų verslo struktūrų.
Radviliškio rajonas verslui patrauklus, bet investuotojų neatsiranda…
Lieka labai didelis klausimas, ar naujoji Verslo taryba sugebės išjudinti rajone merdintį verslą. Nors vicemero M. Pauliuko nuomone, rajonas verslui yra patrauklus. Redakcijai pasiteiravus, dėl kokios priežasties iki šiol jokia verslo įmonė neįsikūrė laisvoje ekonominėje zonoje Šeduvoje, vicemeras nesugebėjo atsakyti, tik pasakė, jog „numatyta pramonės zona yra potencialiai patraukli verslo įmonėms. Yra skelbiami nuomos aukcionai bei ieškomi potencialūs investuotojai“.
Ilgokai ieškomi tie investuotojai – jau spėjo prabėgti keleri metai. Prieš rinkimus M. Pauliuko kolega konservatorius meras A. Čepononis žadėjo sukurti net 1000 darbo vietų, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, sukūrė … 0.
Į klausimą, kodėl Radviliškio rajonas verslininkams nėra patrauklus, vicemeras ir vėl galimai „pasekė pasakėlę“, cituojame: „Radviliškio rajonas yra pakankamai patrauklus tiek užsienio, tiek Lietuvos verslininkams.
Galima matyti, kad Radviliškio rajonas užima specifinę verslo sritį, kurią ir vertėtų dar labiau aktyvinti“. Tačiau, kad su verslu yra problemų, patvirtino administracijos direktorė J. Margaitienė, kuri prisipažino, kad per aštuonerius metus jos vadovavimo savivaldybės administracijai, ji verslo investuotojų paiešką priskyrė prie nepadarytų darbų.
Manome, aštuoneri metai – pakankamas laiko tarpas problemai spręsti, bet problema, pasirodo, buvo „neįkandama“ nei A. Čepononiui, nei M. Pauliukui, nei J. Margaitienei.
Ar išsirinkus naują merą pavyks pritraukti investuotojų į rajoną, sukurti naujų darbo vietų, kas nepavyko iki šiol esantiems vadovams, parodys laikas.
Jonas Petrikas