Kovo 19 d. įvykęs antrasis savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turas lėmė, kad Radviliškio rajono savivaldybės meru išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Kazimieras Račkauskis. Jis pelnė 63,56 proc. rinkimų antrajame ture dalyvavusių rinkėjų balsų
Varžėsi su konservatore
Antrajame ture K. Račkauskis varžėsi su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidate Jolanta Margaitiene. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė liko antra, ji surinko 34,90 proc. rinkimų antrajame ture dalyvavusių rinkėjų balsų.
Įdomu tai, kad J. Margaitienė merų rinkimuose patirto skaudaus pralaimėjimo nepripažįsta: „Dovanokite tie, kas tikėjo, tačiau įveikti penkių vyrų sąjungą vienai moteriai buvo per sunku. Kitą vertus, gauti trečdalį rinkėjų palaikymą yra šis tas (o jei jų dalį padalinti iš penkių, ne kažkas vienam ir tenka),- rašė konservatorė socialinėje paskyroje.
Sunku susitaikyti konservatoriams su merų rinkimuose patirtu visišku fiasko ir įtakos netekimu rajono politinėje padangėje.
Ar naujoji koalicija nesubyrės?
Po merų rinkimų pirmojo turo buvo paskleista žinia, kad Taryboje sudaryta kairioji koalicija, šią koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”, Darbo partija ir Lietuvos žaliųjų partija. Tik klausimas, kiek laiko naujai sudaryta koalicija gyvuos, nes politiniuose užkulisiuose jau sklinda kalbos dėl jos narių nesutarimų.
Tikrai nerealu, kad tokia marga koalicija su jos narių skirtingais politiniais tikslais ir uždaviniais bei pasaulėžiūra ilgai išsilaikytų. Ar neatsitiks kaip Ivano Krylovo pasakėčioje, kai dėl draugų nesutarimų kupinas vežimas nekrustelėjo nei iš vietos.
Pirmiausia nesutarimų gali kilti dėl postų dalybų. Savivaldybės užkulisiuose sklinda kalbos, kad administracijos direktorės postą nori užimti Lina Mončauskienė, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Radviliškio skyriaus pirmininko E. Mončausko sutuoktinė. Tačiau viena yra norėti, o kita – sugebėti. Prisiminkime, kad ir pats E. Mončauskas kurį laiką sėdėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdėje, tačiau jam paskirtų užduočių įvykdyti nesugebėjo. Kas galėtų paneigti, kad istorija nepasikartos?
Taryboje perstumdomos kėdės
Pasibaigus merų rinkimams, Radviliškio rajono savivaldybės taryboje pasikeis kai kurie nariai, į ją patekę po 1-ojo rinkimų turo.
Naujojoje Taryboje pozicijoje (valdančiojoje daugumoje) dirbs šios partijos:
Lietuvos socialdemokratų partija: Eglė Ivanauskytė, Saulius Luščikas, Jonas Pravilonis, Vilmutė Sprudzanienė, Laima Škėmienė (5 mandatai);
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Krikščiūnas, Jonas Povilaitis (3 mandatai);
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“: Justas Malinauskas, Eduardas Martynkinas, Ernestas Mončauskas (3 mandatai);
Darbo partija: Jurgis Baublys, Zita Žvikienė (2 mandatai);
Lietuvos žaliųjų partija: Vytautas Simelis (1 mandatas).
Opozicijoje dirbs šios partijos:
Lietuvos regionų partija: Gediminas Lipnevičius, Vilma Aleknienė, Vidmantas Bernotas (3 mandatai);
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Skaidra Dišlė, Darius Jurėnas, Paulius Kablys, Romas Kalvaitis, Jolanta Margaitienė, Irena Palionienė (6 mandatai);
Liberalų sąjūdis: Justinas Pranys, Algimantas Ruseckas (2 mandatai).
Manoma, kad šis Tarybos narių sąrašas dar nėra galutinis, nes jau dabar kalbama, kad bus Tarybos narių, apgavusių rinkėjus ir atsisakiusius mandato.
Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.
„Remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu parengtas naujas savivaldos modelis aiškiai atskiria mero ir tarybos kompetencijas. Savivaldos srityje meras tampa aiškiu šeimininku su išgrynintomis kompetencijomis, atsakomybėmis ir atskaitingumu“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Nuo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ribojamas merų kadencijų skaičius – asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.
Pagal naują vietos savivaldos modelį, meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, jis taps savivaldybės vykdomąja institucija. Meras turės savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, bus atsakingas už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
Meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, nebalsuos tarybos posėdžiuose, tačiau šauks tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, sudarys posėdžių darbotvarkes, teiks sprendimų projektus.
Įstatyme numatoma, jog meras sudarys ir teiks tarybai savivaldybės biudžeto projektą, jį vykdys, administruos savivaldybės turtą ir piniginius išteklius. Meras organizuos savivaldybės strateginio planavimo procesą, teiks tarybai tvirtinti savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus, tvirtins detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
Meras kasmet iki birželio 15 d. privalės tarybai raštu atsiskaityti, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Meras vienasmeniškai skirs savivaldybės administracijos direktorių. Administracijos direktorius bus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas savivaldybės administracijos vadovas, bet nebus vykdomąja institucija.
Meras pats skirs vicemerus, tačiau prieš skirdamas privalės pateikti jų kandidatūras tarybai pritarimui. Vicemerai nebus skiriami iš tarybos narių ir jų galės būti daugiau: kai savivaldybės tarybą sudaro 41 ir daugiau narių, bus galima paskirti ne daugiau kaip 4 vicemerus, kai tarybą sudaro 27–31 narys – ne daugiau kaip 3 vicemerus, kitose savivaldybėse galės būti paskirti ne daugiau kaip 2 vicemerai. Didžiausią vicemerų skaičių, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo reikalavimais, nustatys taryba. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritars teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turės teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru.
Merui suteikiama veto teisė – jis per 5 darbo dienas galės motyvuotai grąžinti tarybos priimtus sprendimus pakartotinai svarstyti. Atmesti šį mero veto reikės ne mažiau kaip pusės visų tarybos narių balsų. Mero įgaliojimai galės būti sustabdomi tik teismo nutartimi, taryba negalės mero nušalinti nuo pareigų. Jei dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių meras laikinai negalės eiti pareigų, jį pavaduos paties mero paskirtas vicemeras.
Dar viena naujovė – savivaldybės tarybos opozicija galės išsirinkti savo lyderį. Jis turės pirmumo teisę užduoti klausimus tarybos posėdyje svarstomais klausimais, jis bus kolegijos narys. Opozicijos lyderio atlyginimas prilygintas tarybos komitetų pirmininkų darbo užmokesčiui.
Įstatymas įpareigoja naujos kadencijos savivaldybėse sudaryti kolegijas. Į jas įeis meras, vicemerai, administracijos direktorius, tarybos komitetų pirmininkai, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai bei opozicijos lyderis.
Aiškiau nustatyta savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka – jiems ir toliau bus mokama už faktiškai dirbtą laiką, bet nurodyta, kad jį sudaro darbas savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų, frakcijų, grupių posėdžių, gyventojų priėmimo metu.
Numatytos tarybos mažumos veiklos garantijos. Kartą per pusę metų į tarybos posėdžio darbotvarkę bus privalu įtraukti tarybos mažumos teikiamus projektus, o ne rečiau kas pusmetį tarybos posėdžio pabaigoje turės būti organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu tarybos mažumos atstovai galės užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams ir gauti atsakymus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 metų balandžio 19 d. nutarimu pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Siekiant įgyvendinti Konstitucijos pakeitimus, kuriais savivaldos teisę įgyvendins ir savivaldybės taryba, ir meras, priimtas naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas.
„Radviliškio krašto“ informacija
