Radviliškio mieste bei rajone kažkada sudegusių ir netvarkomų namų yra nemažai. Dalis jų virtę degėsių krūva, o ant jų likučių auga medžiai, vėjo pučiami. Gaisravietėse mėtosi nesudegusios lentos. Dažnu atveju po gaisrų yra praėję 10 ir daugiau metų, bet situacija nesikeičia metų metais. Tokie namai – vaiduokliai tapo Radviliškio miesto kasdienybe.
Sudegusiais namais susidomėjo ir Tarybos nariai
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius kreipėsi į savivaldybės merą V. Simelį bei administracijos direktorę J. Margaitienę su pasiūlymais dėl metų metus nesprendžiamos gaisraviečių problemos. G. Lipnevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dažno tokių pastatų savininko prasta materialinė padėtis trukdo nugriauti arba atstatyti pastatus. Tokie namai gadina miesto vaizdą.
Siūlė ne bausti, o padėti
Tarybos narys siūlė nesitvarkančių sudegusių pastatų likučių savininkų negąsdinti represinėmis priemonėmis, skiriant baudas, bet problemą spręsti iš esmės, rajono valdžiai padedant padegėliams. Siūlyta išeitis – sudaryti darbo grupę iš savivaldybės administracijos darbuotojų ir (ar) Tarybos narių sudegusių namų likvidavimo ar sutvarkymo problemoms spręsti, o prireikus, Radviliškio rajono savivaldybės biudžete numatyti lėšų gaisraviečių sutvarkymui.
Problemos sprendimas pajudėjo iš mirties taško
Praėjus šiek tiek laiko po Tarybos nario kreipimosi į savivaldybės vadovus, mero bei administracijos direktorės paklausėme, ar bus tvarkomi apleisti sudegę namai. Meras V. Simelis bei administracijos direktorė J. Margaitienė pateikė atsakymą, kad su sudegusiais daugiabučiais pastatais, kuriuose yra savivaldybei priklausančių butų, bus dirbama ir netrukus bus kreipiamasi į teismą su ieškiniais, prašant leisti griauti pastatus be bendrasavininkų sutikimo. Pasak jų, darbai įstrigo dėl pandeminės situacijos. Įdomi detalė – pandemija truko maždaug dvejus metus, o ne dešimtmetį.
Seniūnas neatsakė, kodėl dešimtmečius netvarkomi „degėsiai“
Radviliškio miesto seniūnas Ernestas Mončauskas, paklaustas, kodėl daug metų niekas dėl miesto įvaizdį gadinančių pastatų nebuvo daroma bei ar ruošiamasi šiuos namus sutvarkyti, paklausimą persiuntė „vykdymui pagal kompetenciją“ Viktorui Šmitui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojui, turbūt tuo leisdamas suprasti, kad jam pačiam minėtu klausimu trūksta kompetencijos.
Namo Jaramino gatvėje savininkė – įmonė
Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas V. Šmitas pirmiausia papasakojo apie keletą sudegusių namų Radviliškyje. Štai adresu Jaramino g. 8, Radviliškyje, esančio daugiabučio 6/7 pastato priklauso privačiai bendrovei, kuriai už nepriežiūrą ir keliamas grėsmes surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta nemenka piniginė bauda. Savivaldybės administracijos sprendimas buvo apskųstas teismui. Sprendimas buvo palankus administracijai, tačiau 1-osios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu laukiama teismo.
Apleistuose pastatuose – ir savivaldybei priklausantys butai
Sudegusiame daugiabutyje adresu Vasario 16-osios g. 23, Radviliškyje, vienas turto vienetas priklauso ir Radviliškio rajono savivaldybei. Savivaldybės administracija paruošė griovimo aprašą, suorganizavo bendrasavininkų susirinkimą. Buvo priimtas sprendimas pastatą nugriauti, tačiau vienas savininkas susirinkime ir balsavime nedalyvavo, jo gyvenamoji vieta nežinoma (deklaruotas išvykimas į Jungtinę Karalystę), o pastatą nugriauti galima tik tada, kai pritaria visi be išimties namo savininkai. V. Šmitas pažadėjo, kad Radviliškio rajono savivaldybė dar šį mėnesį kreipsis į teismą su prašymu leisti griauti pastatą be bendrasavininkio sutikimo (įpareigojimo griauti). Pasak Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo, šiuo metu pastatas grėsmės aplinkai nekelia.Kitame, 6 butų, daugiabutyje adresu Kapų g. 12B, Radviliškyje, du butai priklauso savivaldybei. Vieno buto savininkui mirus, savivaldybės iniciatyva, jį perėmė VĮ Turto bankas. Dar vieno buto laukia tokia pati procedūra, o kito buto savininkė yra išvykusi į užsienį ir susidarė analogiška situacija, kad teks kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nugriauti. Šią procedūrą savivaldybė pradės, kai turtines teises susitvarkys VĮ Turto bankas. Ir vėl rašoma esą šiuo metu pastatas grėsmės aplinkai nekelia. Šešių butų daugiabutis Šeduvoje, Vytauto g. 21 – taip pat po gaisro. Pastato savininkai derasi su nekilnojamojo turto agentūra, kuri planuoja pastatą atstatyti, dėl nuosavybės pardavimo ar perdavimo. Rezultatų sulaukti tikimasi iki šių metų pabaigos.
Galvos skausmas – vieno buto pastatai, turintys daug savininkų
Dalis sudegusių namų yra vieno buto pastatai. Namas Jaramino g. 37, Radviliškyje,priklauso vienai savininkei (gim. 1936 m.), kuri yra nuolat raginama sklypą su pastatų likučiais parduoti, kad atsirastų naujas savininkas, nes ji pati jau nepajėgia šiuo turtu pasirūpinti. Šiuo metu sklype esantys pastatai grėsmės aplinkai nekelia. Vieno buto pastatas Daukanto g. 1, Radviliškyje, yra turėjęs 8 savininkus, kurių dalis jau yra mirę, tačiau turto niekas nepaveldėjo. Šiuo metu VĮ Turto bankas jau perėmė 4 turto vienetus. Dabar vyksta dar vieno mirusio savininko turto perdavimo VĮ Turto bankui procedūra. Tik tada, kai visos patalpos turės savininkus, kurie priims sprendimą, ką daryti su šiuo turtu, bus galima pastatą nugriauti. Pastato būklė prastėja, atsiradus realiai grėsmei, bus imtasi veiksmų, bet tik tiek, kiek reikia grėsmėms šalinti. Vieno buto pastatas Trakų g. 23, Radviliškyje turi 6 savininkus. Iš jų keturiems pas antstolius pradėtos bylos dėl įsiskolinimų, vienas jų yra miręs (informacija perduota VĮ Turto bankui). Didžioji dalis savininkų – asocialūs asmenys, todėl visus sukviesti į vieną vietą, kad jie duotų sutikimą nugriovimui, galimybių nėra, Ypač dažnai, kai turto savininkai išgirsta, kad už nugriovimą reiks dar ir susimokėti, atsisako toliau bendrauti. Paskutiniame paminėtame name tolesni veiksmai bus vykdomi, kai mirusiojo nuosavybę perims VĮ Turto bankas.
Savivaldybė pati nenugriauna, bet padegėliams galėtų padėti
Savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas V. Šmitas apibendrino, kad tarkyti (griauti) pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims arba privačioms įmonėms, savivaldybės administracija galimybių neturi, tačiau aktyviai dalyvauja ragindama (esant reikalui, ir bausdama), kartais padėdama organizuoti susirinkimus sprendimams priimti, taip pat ir bendradarbiaudama su VĮ Turto banku. Pasak V. Šmito yra pasitelktos visos galimos priemonės sudegusiems namams sutvarkyti. Vis tik tenka pastebėti, kad savivaldybė galėtų ne gąsdinti baudomis, o padėti padegėliams. Savivaldybės koridoriuose sklando gandai, kad svarstoma dėl darbo grupės sudarymo, įtraukiant Tarybos narius, kuri galėtų sukurti pagalbos planą nuo gaisro nukentėjusiems turto savininkams.
Rita Grigalienė
