Nuo šių metų didėja žemės ūkio paskirties žemės vertė. Tai praėjusio laikotarpio įvykusių pirkimo – pardavimo sandorių rezultatas. Jis parodo, kad žemės ūkio paskirties žemė pabrango, todėl nuo Naujųjų metų didėjant žemės rinkos vertėms, didės ir žemės mokesčiai. Radviliškio rajono savivaldybė, kuri šio mokesčio nekeitė nuo 2020 metų, siekia palengvinti didėjančią mokestinę naštą rajono žemdirbiams. Todėl administracija parengė sprendimo projektą, kuriame numatoma žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą procentais sumažinti nuo 1,3 iki 1,0.
Valdžios argumentai
Kaip paaiškino projekto rengėjai, tai daroma atsižvelgiant į numatomą žemės vertės didėjimą, todėl apskaičiuota, kad 0,3 procento tarifo mažinimas yra optimaliausias žingsnis. Todėl ūkininkams žemės mokestis didės nežymiai, o ir rajono biudžetas neliks nuskriaustas: naujuoju tarifu planuojama išlaikyti tokias pat įplaukas į biudžetą. Paskaičiuota, kad praėjusiais laikotarpiais įplaukos į savivaldybės biudžetą vidutiniškai sudarė apie pusantro milijono eurų, ateinančiais metais planuojama surinkti apie 1 450 000 eurų. Nuo 2018 metų, žemės ūkio paskirties žemės mokestis pradėtas skaičiuoti nuo jos vertės ir Radviliškyje buvo nustatyta 1,7 procento tarifas. Tačiau žemės vertė kilo ir Radviliškio politikai, prašant žemdirbiams, tarifą sumažino 35 procentais, o 2020 metais šis tarifas buvo nustatytas 1,3 procento. Tad dabar vėl didėjant žemės vertei ir prašant ūkininkams, tarifas mažinamas iki 1 procento, bet ne iki 0,8 procento, kaip pageidauja Radviliškio ūkininkai.
Ūkininkai turi savo norų
Su sprendimo projektu nesutinkantys ūkininkai mano, kad toks nustatytas mokestis yra nepakankamai sumažintas ir baiminasi, kad gali dar daugiau netekti pajamų. Todėl tarybos nariams buvo išplatintas Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pareiškimas. Jame išsakoma ūkininkų sąjungos pozicija dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo 2023-2024 metų laikotarpiui. Atsižvelgdami į Radviliškio savivaldybės administracijos atsisakymą nustatyti 0,8 procento dydžio tarifą, kurio anksčiau pageidavo ūkininkai, dabar žemdirbiai sutinka su vieno procento dydžio tarifu, bet su atitinkama išlyga. Jie nori, kad surinktas skirtumas tarp ūkininkų sąjungos siūlyto 0,8 tarifo ir brukamos savivaldybės administracijos 1,0 procentinio tarifo būtų paskirstomas pagal žemdirbių norus. O žemdirbių noras šių lėšų proporcingas paskirstymas tarp kaimiškųjų seniūnijų ir skiriamas jų kelių priežiūrai ir eksploatavimui. Pareiškime akcentuojama, kad minėta formuluotė turi būti įtraukta į balsavimo tekstą ir atsispindėti sprendime, kuriuo bus patvirtintas žemės mokesčio tarifas. Trumpiau tariant, Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga sutinka su savivaldybės siūlomu tarifu, tačiau nenori likti nieko nepešę ir reikalauja, kad dalis surenkamo mokesčio būtų paskirstoma pagal jų norus.
Nebendrauja su „valstiečiais“
Visame šiame procese, kuris vyko Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje taip ir liko neaiški Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicija šiuo klausimu. Komiteto narys Jurgis Baublys teiravosi dalyvaujančio atstovo Aivaro Rimkaus, ar jie bendrauja su šios partijos politikais. Ūkininkų sąjungos atstovo teigimu, Radviliškio ūkininkai nepozicionuoja save su „valstiečių“ politine organizacija: galimai keli atskiri asmenys yra partijos nariai, bet visumoje organizacija nesieja save su valstiečiais. Iš to galime padaryti apibendrintą išvadą, kad Radviliškyje „valstiečių“ partija neatstovauja žemdirbių ir jų pozicija kartais skiriasi nuo ūkininkų sąjungos interesų.
Socialdemokratas kritikuoja ūkininkus
Svarstant klausimą dėl naujo tarifo patvirtinimo, projekto rengėjai išsakė poziciją dėl jo būtinumo. Pirmiausia buvo apžvelgta keliuose rajonuose jau nustatytus naujus tarifus, kurie yra jau didesni, nei siūloma Radviliškyje. Buvo pažymėta, kad Radviliškio savivaldybė nemažai prisideda prie rajono kelių priežiūros: metų pradžioje buvo patvirtinta 1 600 000 eurų suma, kai tuo tarpu Pakruojyje savivaldybė keliams skiria tik 100 tūkstančių eurų. Taip pat buvo pažymėta pozicija, kad nustatant tarifą 1 procento savivaldybė, kintant situacijai, pasilieka galimybę dar mažinti šį tarifą. Kaip teigė administracijos atstovė, nežinoma kokie bus ateinantys metai. Gali tekti dar kartą grįžti prie tarifo mažinimo. O esant žemdirbiams nepalankiems metams, ūkininkai gali prašyti lengvatų nuostoliams padengti. Tai yra esminiai argumentai, kuriais administracija nepalaiko žemdirbių prašymo mažesniam žemės mokesčio tarifui. Komiteto pirmininkas, socialdemokratas Saulius Luščikas kritikuoja ūkininkų poziciją sakydamas, kad ir sumažinus tarifą iki prašomo, kitąmet žemdirbiai prašys paramos iš savivaldybės, nes esą nėra buvę tokių metų, kada ūkininkai neprašytų lengvatų. Jam ūkininkų atstovas atšauna, kad esą, jei politikai nustatytų mažesnė tarifą, tai ūkininkai jau nebeprašytų jokių papildomų lengvatų.
Smulkieji palikti nuošalyje
Diskutuojant šios aktualijos kontekste, buvo priminta, kad žemės mokestis yra greičiausiai solidarumo mokesti ir kelių eurų tarifo skirtumas mokestyje stambių ūkininkų stipriai nepaliečia. Jis skausmingiausiai atsispindi mažųjų ūkininkų biudžetuose. Pasigirdo minčių, kad siekiant socialinio teisingumo, gal būt butų galima smulkesniems ūkininkams taikyti dar mažesnį tarifą. Pažymėta, kad gali būti norai ir itin mažam mokesčiui, bet analizuojant skaičius, matoma, kad pajamingumo dinamika išlieka tokia pati. Tačiau bendroje kainų dinamikoje apimant visus sektorius, o ne tik žemės ūkį, stebimas kainų augimas, tame tarpe ir mokesčių visumoje. Savivaldybės administracijos parengto sprendimo projekto oponentai savo pasisakymuose atkreipė dėmesį į nepakankamą valdžios pagalbą smulkiems ūkininkams. Tarybos narys, Lietuvos regionų partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Gediminas Lipnevičius domėjosi, kaip būtų galima teikti pagalbą ir kitiems smulkiems verslininkams. Politikas skambina pavojaus varpais dėl verslininkų, kurie jau dabar vos suduria galą su galu ir netolimoje ateityje dalis jų visiškai bankrutuos. Tačiau skambėjimo aidas nuskriejo pro daugumos politikų ausis ir balsavimo procedūros metu, administracijos paruoštam sprendimui buvo pritarta. Tiesa, pritarimas pasiektas tik lemiamu, komiteto pirmininko balsu, kuris ir nulėmė, kada rajono taryboje bus teikiamas sprendimo projektas, kuriuo siūlomas vieno procento dydžio žemės mokesčio tarifas visiems ją dirbantiems. Komiteto pirmininkas socialdemokratas S. Luščikas kartu su konservatoriumi Arvydu Kavaliausku balsavo už didesnį 1 proc. koeficientą, o Lietuvos Regionų partijos narys G. Lipnevičius kartu su Darbo partijos nariu J. Baubliu už mažesnį 0,8 proc. Balsams pasiskirsčius po lygiai pirmininko balsas turi dvigubą balsą ir dėl socialdemokrato balsavimo patvirtintas didesnis mokestis ūkininkams Investicijų ir kaimo reikalų komitete.
Robertas Samuolis
