Rugpjūčio 13 d. grupė Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos narių aplankė Žemaitijos sostinę Telšius. Oras pasitaikė geras – ne per karšta ir lietaus beveik nekliuvo. Pirmiausiai atvykome į Telšių turizmo centrą. Čia mus pasitiko du gidai, kurie padalino ekskursijos dalyvius į dvi grupes ir pradėjome pažintį su vis dar gražėjančiu Telšių miestu.
Nustebino Telšių mažosios architektūros objektų gausa. Kai kas bandė pasimatuoti „Meškos pėdą“, ieškojome įleistų į sieną „žydukų“ ir trynėme jiems nosis (sakoma, kad tai gali atnešti pinigų ir išminties)… Susipažinome su Telšių žydų istorija. Sustojome prie „Žemaitijos gaublio“, prie garsaus šulinio pamatėme skulptūrą „Lietuvių skalikas“. Sužinojome, kad skalikų veislė buvo beišnykstanti ir kad ją atkūrė telšiškis Z. Goštautas. Sustojome ir prie skulptūros „Meškinas su savo ir žmonių vaikais – našlaičiais“, kuri simbolizuoja rūpestingumą. Sakoma, kad jei paglostysi meškino nosį, meškinas išpildys visų norus (pabandėme tai padaryti). Nuėjome prie Insulos kalvos, prie Žemaičių žemės sienos su meninėmis plokštėmis, kuriose įamžinti svarbiausi Žemaitijos įvykiai. Aplankėme didingą Antano Paduviečio katedrą, požemius.
Paskui važiavome apžiūrėti Žemaitijos kaimo ekspozicijos. Turtingo ūkininko sodyboje stovi aštuoni pastatai: gyvenamasis namas, svirnas, jauja, tvartas, daržinė, kiaulininkas, žardinė ir pirtis. Vidutinio valstiečio sodyboje stovi gyvenamasis namas, svirnas, kluonas ir tvartas su daržine. Mažažemio valstiečio sodyboje stovi du pastatai: trobelė ir tvartas su daržine. Visuomeninį sektorių sudaro vėjinis malūnas, kalvė ir kapinaitės. Ekskursijos dalyvių dėmesį traukė ne tik senovę primenantys pastatai, bet ir įvairių gyvulių gausa.
Po ekskursijos Pakapių kaime savo sodyboje mūsų jau laukė ponia Gražina. Ponios Gražinos kaimo turizmo sodyba paprasta, bet su miesto patogumais. Žemaitiškų tradicijų ir kulinarinio paveldo puoselėjimas yra neatskiriama sodybos gyvenimo dalis. Buvome iš anksto sutarę, kad norime dalyvauti žemaitiškų valgių edukacijoje ir degustacijoje. Daugeliui ekskursijos dalyvių ne tik patiekalų skonis, bet ir pavadinimai skambėjo keistai: cibulynė asocijavosi su cepelinais. Pati sodybos šeimininkė papasakojo kaip gaminami žemaitiški patiekalai, paaiškino kaip juos valgyti. Papietavę, pasigrožėję sodybos parku, grįžome namo.
Paruošta pagal Radviliškio rajono savivaldybės informaciją
