Į redakciją kreipėsi Radviliškio miesto gyventojai, pasigedę anksčiau buvusių kačių šėrimo vietų. Žmonės neslepia nusivylimo – ilgą laiką šios vietos buvo vienintelis realus sprendimas benamių kačių problemai, o dabar jos dingo tarsi be paaiškinimo ir be jokios diskusijos su bendruomene.
Merui beglobiai gyvūnai nerūpi?
Anot gyventojų, miesto valdžia nesuteikė aiškios informacijos, kodėl buvo nuspręsta likviduoti šėrimo vietas. Apie šią situaciją pasiteiravome Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio. Atsakyme, pateiktame mero vardu, nurodoma, kad iš septynių buvusių šėrimo vietų dvi – J. Jaramino g. 23 ir Gedimino g. 47 – buvo panaikintos, nes asmenys, iki tol prižiūrėję šias vietas, atsisakė tęsti veiklą, o naujų savanorių neatsirado. Tačiau toks argumentas, gyventojų nuomone, kelia daugiau klausimų nei atsakymų – ar miesto institucijos išties padarė viską, kad užtikrintų gyvūnų gerovę? Kita vertus, ar beglobiais gyvūnais savanorystės pagrindais nemokamai turi rūpintis gyventojai, kai šiuo klausimu privalo rūpintis savivaldybės institucijos, o šiai sričiai netgi yra skiriamos lėšos.
Redakcija savo iniciatyva peržiūrėjo Radviliškio savivaldybės ir miesto seniūnijos viešai skelbtą informaciją nuo 2025 metų sausio mėnesio – siekėme išsiaiškinti, ar išties buvo aktyviai ieškoma naujų savanorių rūpintis benamėmis katėmis. Tačiau tokio pobūdžio kvietimų ar raginimų peržiūrėtu laikotarpiu viešojoje erdvėje nebuvo rasta. Tai kelia pagrįstą klausimą – ar savanorių iš tiesų buvo ieškoma, ar tai tėra formalus paaiškinimas, slepiantis miesto institucijų neveiklumą? Ar gali būti, kad beglobių gyvūnų priežiūrą valdininkai stengiasi permesti gyventojams, nors beglobių gyvūnų priežiūra yra viena iš savivaldos funkcijų.
Seniūnija į gyventojų rūpestį beglobiais gyvūnais nesureagavo
Šiuo metu gyventojams siūloma patiems tapti savanoriais ir rūpintis kačių šėrimu, tačiau tokia „sprendimo“ forma kai kurių miestiečių akimis atrodo kaip atsakomybės permetimas bendruomenei. Miestas neturi aiškios strategijos, kaip ilgalaikėje perspektyvoje spręsti benamių gyvūnų problemą – o ji niekur nedingo. Katės iš miesto gatvių nedingo kartu su šėrimo vietomis – jos ir toliau ieško maisto, glaudžiasi prie šiukšlių konteinerių ar daugiabučių laiptinių.
Dar labiau stebina tai, kad į žiniasklaidos paklausimą Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys neatsakė. Tokio pobūdžio tylėjimas tik dar labiau stiprina įspūdį, kad gyvūnų gerovė – neprioritetinė tema miesto vadovams.
Gyvūnai išmesti „į gatvę“
Valdininkams išardžius gyvūnų šėryklas kyla klausimas, kur pasidėjo beglobiai gyvūnai? Gyventojai tikisi, kad miesto institucijos ateityje ne tik girdės, bet ir išgirs bendruomenės balsą. Benamės katės – tai ne tik gyvūnai, tai ir miesto veido dalis. Jas ignoruoti reiškia ignoruoti ne tik gyvūnų teises, bet ir žmonių rūpestį bei pastangas kurti atsakingą ir empatišką miesto bendruomenę. Tokiose situacijose ypač svarbu įvertinti ir pagirti pačius gyventojus, kurie nelieka abejingi, kelia klausimus ir aktyviai ieško atsakymų. Jų rūpestis benamių gyvūnų gerove yra stiprios, atsakingos ir pilietiškos bendruomenės požymis. Tokie žmonės dažnai užpildo spragas, kurias palieka abejingos institucijos – jų balsas turi būti girdimas ir vertinamas ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais, o mero ir seniūno žvelgimas į problemą pro pirštus jiems garbės nedaro.
Emilija Laukagalytė
redakcijos nuotraukų koliažas
