Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos kreipėsi radviliškietis Povilas (vardas pakeistas, redakcijai vardas ir pavardė, gimimo data yra žinomi). Vyriškis nurodė, kad šių metų rugpjūčio 12 d., penktadienį, kreipėsi į Radviliškio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Priežastis – ėmė nebejausti dešinės rankos. Atlikti laboratoriniai tyrimai, lašinti vaistai, tačiau esą skyriuje dirbusi slaugytoja nusprendė, kad pacientui nieko rimto nėra, neva rankos jis nebejaučiąs dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Išvykus namo ir po šiek tiek laiko kreipusis į Respublikinę Šiaulių ligoninę, nustatyti rimti sveikatos sutrikimai.
Lašelinę atjungė tik žmonos padedamas
Povilas pasakojo, kad Radviliškio ligoninėje iš pradžių imtasi teikti pagalbą, pastačius lašinę. Lašinė kapsėjo, o personalo aplinkui nebuvo. Baigus lašėti skysčiams, vyras neturėjo jėgų šaukti, kad ateitų atjungti sistemos. Girdėjosi, kad kažkur tolumoje medicinos personalas kikena, kalbasi. Deja, prisikviesti jų nepavyko. Povilui buvo lengviau paskambinti telefonu žmonai ir paprašyti, kad ji atvyktų į ligoninę paprašyti atjungti lašinę. Tą ji ir padarė – atvyko ir kreipėsi į personalą. Atėjusi atjungti lašinės slaugytoja buvo pikta, priekaištavo, kam Povilas išsikvietė žmoną, sakė, jog turėjo šaukti. Jam buvę pasakyta, kad nieko rimto nėra, tik padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, esą tik dėl to nejaučia rankos. Radviliškietis jau buvo turėjęs du infarktus, žinojo jo požymius ir kad tokiais atvejais liepiama kuo skubiau kreiptis į medikus.
Nustatytas smegenų infarktas
Vyriškis grįžo namo, bet jam buvo neramu, todėl kitą dieną, sekmadienį, sūnus nuvežė jį į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ten požiūris į ligonį buvo kitoks. Buvo padaryti tyrimai ir nustatyta, kad Povilą ištiko insultas dėl smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo. Savaitė – ligoninėje, taikytas rimtas gydymas, o po to – daugiau nei mėnesį (32 dienas) vyko reabilitacija. Pasak Povilo, ir dabar dešinės rankos jautrumas iki galo neatsistatė, bet būklė pagerėjo. Radviliškietis ligoninės vadovui turėjo keletą pasiūlymų. Pasak jo, Priėmimo skyriuje galima būtų pastatyti vaizdo kameras, kad būtų matoma, kaip personalas dirba. Gal tada slaugytojos dirbtų, o ne kikentų. Jo nuomone, šuniuką veterinaras gydo geriau, nei ligonį Radviliškio ligoninėje, nes ten esą visiems dėl žmogaus sveikatos „nusišvilpt“.
Informacijos teikti neturi teisės?
Apie situaciją užklausėme VšĮ Radviliškio ligoninė direktoriaus Vaido Smalinsko. Atsakymas buvo šaltas ir nejautrus. Cituojame: „Informuojame, kad nuodugniai išanalizavome Jūsų paklausime minimą situaciją, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra konfidenciali. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Todėl jokios informacijos ar komentarų apie konkretų mūsų ligoninės pacientą suteikti neturime teisės. Įprastai, pastačius lašelinę, bendrosios praktikos slaugytojos žino, per kiek laiko vaistai sulaša ir kada reikia ateiti ją atjungti. Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad siekiant užtikrinti Ligoninės darbuotojų ir kitų asmenų, kurie lankosi Ligoninėje, saugumą, šių asmenų ir Ligoninės turto saugumą bei viešąją tvarką, Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios leidžia patalpų teritorijos vaizdą stebėti ir garsą fiksuoti nenutrūkstamai“.
Kas kaltas?
Paliekame spręsti Jums, mūsų skaitytojai, ar pernelyg kaprizingas pacientas, ar tingios slaugytojos, ar ligoninės vadovas čia kalti. Faktas, kad Radviliškio ligoninėje Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje nuspręsta, jog radviliškietis beveik sveikas, o tuojau pat Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas rimtas sveikatos sutrikimas…
Rita Grigalienė
