Paskutinėmis praėjusių metų dienomis, kai daugelis Radviliškio rajono gyventojų gyveno Naujųjų metų laukimo nuotaikomis, viena radviliškiečių šeima išgyveno netektį – neteko mylimo žmogaus – savo šeimą branginusi vyro ir tėvo. 72 metų vyro mirties priežastis, galima sakyti, net absurdiška – nelaimingas atsitikimas iškritus ligoninėje iš lovos.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijoje apsilankiusi mirusiojo našlė papasakojo savo artimo žmogaus kančių istoriją,beje, medikus pavadindama „vilkais baltais chalatais“
Ligoninėje vietos teko palaukti
Pasak mirusiojo E.T. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) našlės Jadvygos, jos vyras kelerius metus sunkiai sirgo, jam nuolat reikėjo atlikti kraujo tyrimus, o pablogėjus kraujui – jį perpilti. Praėjusių metų gruodžio 16 d. ligoniui pradėjo kauptis skysčiai, jis jautė silpnumą, reikėjo perpilti kraują. E.T. greitosios pagalbos automobiliu bei su šeimos gydytojos siuntimu buvo atgabentas į Radviliškio ligoninę. „Mano vyrui reikėjo perpilti kraują, juk namuose tokios procedūros neatliekamos, tad jį reikėjo guldyti į ligoninę. Ligoninėje atsakė, kad nėra vietų. Kažkas priėmime mestelėjo repliką: „Ko gero, šeimos gydytoja nesuderino dėl guldymo į ligoninę“. Tai ar reikia derybas vesti kaip turguje dėl kilogramo bulvių – guldyti žmogų ar neguldyti? Derėtis dėl žmogaus gyvybės ir sveikatos. Prašiau paguldyti vyrą į mokamą palatą, tačiau ir ten nebuvo vietų. Nuėjau pas ligoninės direktorių, tačiau jo nebuvo, direktorių pavadavo gydytojas Dugnas. Pasak gydytojo Dugno, gal vietą atsiras kitą dieną. Tik pakėlus nemenką triukšmą vyrui atsirado vieta Vidaus ligų skyriuje“,- sakė ponia Jadvyga.
Beje, dėl vietų nebuvimo ligoninėje situacija keistoka – daugelis radviliškiečių, atėjusių aplankyti savo artimųjų, pastebi palatose nemažai tuščių lovų
Žmona ligoninėje nebuvo pageidaujama
E.T. žmona norėjo ligoninės palatoje budėti prie sunkiai sergančio savo vyro, tačiau toks prašymas sulaukdavo medicinos personalo nepasitenkinimo. „21-22 dienomis atėjusi aplankyti vyro, skyriuje neradau nei gyvos dvasios: nei slaugytojų, nei gydytojų. Gruodžio 23 d. Radviliškio ligoninės administracijai parašiau prašymą leisti lankyti savo vyrą. Jeigu būtų leidę prie jo budėti, jis dar būtų gyvas“,- sakė moteris.
Prašyme Radviliškio ligoninės administracijai sunkiai sergančio ligonio žmona rašė: „Prašau leisti lankyti sunkiai sergantį mano vyrą, besigydantį Vidaus ligų skyriuje. Gydytoja kategoriškai uždraudė žodžiu po 19 val. vakaro pas ligonį nesilankyti. Tai labai pažeidė mano kaip žmogaus teises ir sergančio sunkia liga mano vyro teises. Mano vyrui pasidaro bloga ir man skambina nakties metu, kad aš atvažiuočiau, jis nori, kad budėčiau prie jo. Jeigu įvyktų blogiausia, negalėčiau uždegti žvakutės“.
„Dar viena priežastis, kodėl prašiau leisti budėti prie vyro – gruodžio 20 d. jis buvo stipriai nukraujavęs, nes buvo prastai pritvirtintas kateteris dešinėje rankoje, nuo riešo iki alkūnės ranka buvo pajuodavusi. Pasakiau apie tai gydytojai, ji atsakė, kad sesutės sutvarkys. Sesutė įdėjo naują kateterį į kitą ranką, tačiau pažeistos rankos net nesutvarkė“,- sakė našlė
Artimiesiems apie ligonio išvežimą į Šiaulius nebuvo pranešta
Gruodžio 26 d. atėjusi į ligoniną aplankyti sergančio vyro, žmona jo palatoje neberado. Pasiteiravusi, kur jos ligonis, moteris išgirdo, kad jis išvežtas į Šiaulius. „Kur išvežtas mano vyras, patys susiradome paskambinę į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Vyrą radome Šiaulių respublikinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, intensyviosios terapijos palatoje. Tik Šiaulių ligoninėje sužinojome, kas jam atsitiko – kad jis iškrito iš lovos. Radviliškyje jokios informacijos negavome. Vyras į Šiaulių ligoninę buvo atvežtas be rūbų, buvo labai traumuotas: pamušta kairė akis, suknežinta nosis. Šiauliuose vyrui buvo atlikta operacija. Jis negalėjo iškristi iš lovos, nebuvo dar toks silpnas. Toje pačioje palatoje gulėjęs vyriškis sakė, kad gruodžio 26 d. naktį mano vyras labai ilgai dejavo ir niekas nekreipė dėmesio. Net ir mirties liudijime rašoma, kad jis mirė ne dėl ligos, tai baisus dalykas. Niekas nežino, kiek jis vienas pragulėjo Radviliškio ligoninėje ant žemės, baisu “,- skaudžiais prisiminimais dalinosi moteris
Našlė žada nenuleisti rankų
„Mano vyras buvo stiprus, dvasingas žmogus. Liepos mėnesį būtume atšventę Auksines vestuves. Aš jam sakiau: „Laikykimės, dar būkime kartu, mes dar atšvęsime Auksines vestuves. Jis buvo mano pirmoji meilė, aš – jo“,- graudinosi ponia Jadvyga.
Pasak moters, skaudžiausia, kad artimą žmogų pasiglemžė ne kamavusi liga, o galimai smurtas.
„Manau, kad tai buvo tyčinis sužalojimas“,- savo nuomonę redakcijai pasakė našlė.
Moteris žada kreiptis į visas galimas instancijas, kad būtų atliktas tyrimas ir nustatyti kaltininkai, dėl kurių kaltės ligonis buvo stipriai sužalotas.
Beje, vyro laidotuvių dieną moterį labai nustebo ligoninės direktoriaus V. Smalinsko skambutis ir užuojautos pareiškimas. „Taip ir norėjau paklausti, ar direktorius skambina visų išėjusiųjų pacientų artimiesiems, tačiau gedėjau prie vyro urnos ir klausimo neuždaviau“,- sakė moteris.
P.S.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo VšĮ „Radviliškio ligoninė“ vadovo V. Smalinsko pakomentuoti šį neeilinį atvejį, tačiau buvo sulaukta atsakymo, kad komentarų nebus, nes vyksta tyrimas. Ką gi, palauksime tyrimo pabaigos ir apie jo rezultatus informuosime savaitraščio „Radviliškio kraštas“ skaitytojus.
(Bus daugiau)
Agnė Dapkutė
