Saulėtą birželio 6 dieną pilnas autobusas, daugiau nei pusšimtis „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių, išsiruošė į Vilnių – sostinės įžymybių apžiūrėti ir savęs parodyti, apsilankyti Lietuvos respublikos Seime, Valdovų rūmuose, Gedimino pilyje, Katedroje, Šv. Onos bažnyčioje, o vakarop užsukti į Kernavę. Kelionė užtruko iki vėlaus vakaro.
Ekskursija po Seimą
Pirmiausia radviliškiečiai apsilankė LR Seime – smalsu buvo žvilgtelėti į posėdžiaujančius seimūnus, pasižiūrėti, kokiais koridoriais jie kasdien vaikšto. Praėję pro patikrą, bendruomenės nariai šiltai buvo sutikti Seimo nario A. Gaidžiūno padėjėjos Vitos Daunoravičienės. Bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus kvietimu radviliškiečiai konferencijų salėje susitiko su Seimo nariais Aurimu Gaidžiūnu ir Ramūnu Karbauskiu. „Opozicija kritikuoja mūsų pateiktus projektus, daužo kaip obuolius dėl kiekvieno klausimo. Aš jau numečiau nemažai svorio, matau, kad ir kolega Aurimas pablogęs“,- trumpo susitikimo metu šmaikštavo Ramūnas Karbauskis. Bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius bei narės Ona Švedienė, Rimantė Radavičienė palinkėjo į posėdį skubantiems seimūnams gero darbo bei nepasiduoti ir atkakliai kovoti už siūlomus projektus.
Pasiskirstę į dvi grupes, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai apžiūrėjo Prezidentinę bei A. Brazausko, Konstitucijos, senąją Seimo posėdžių sales. Iš balkono kelias minutes stebėję Seimo posėdį, radviliškiečiai pastebėjo, kad Seimo nariai nesiklauso pranešėjo, konservatorius G. Landsbergis bei kiti „kybojo“ socialiniuose tinkluose, kiti pranešėjui ir nugarą atsukę. Na, mokyklose kol kas tvarka geresnė nei Seime. Nusifotografavę Vitražų salėje, bendruomenės nariai išskubėjo apžiūrėti kitų sostinės įžymybių.
Akmenuotas kelias į Gedimino pilį
Nors liftas, keliantis į Gedimino kalną, nebeveikia, daugelis garbaus amžiaus bendruomenės narių labai sparčiai užkopė stačiu akmenuotu keliu į kalno viršūnę. Pasigėrėję Vilniaus panorama, kuri dėl kyšančių dangoraižių kai kur panašėjančia į Amerikos didmiesčius, atkaklūs radviliškiečiai nepabūgo užkopti į pačią Gedimino pilies viršūnę – nusifotografavo su bendruomenės vėliava. Kai kurie bendruomenės nariai juokais net pasvarstė galimybę bendruomenės vėliavą iškelti šios pilies viršūnėje. Na, bet gal kitą kartą.
Nusileidę nuo Gedimino kalno bendruomenės nariai patraukė savarankiškai apžiūrėti sostinės: V. Mikalauskis aplankė net du knygynus, G. Lipnevičius patraukė prie Onos bažnyčios, L. Jankūnienė aplankė Rotušę bei Prezidentūrą, D. Kalaima ir A. Litinskas kavinėje paskanavo blynelių.
Valdovų rūmų legendos ir paslaptys
Ekskursantai aplankė ir šalia Katedros stūksančius garsiuosius Valdovų rūmus. „Radviliškio krašto bendruomenės“ narius prie rūmų pasitiko ir ekskursija po juos surengė Alberto Vitarto klasės draugas, buvęs radviliškietis Eduardas Kauklys. Stebino gerai išsilaikę atkasti rūmų pamatai, storame durpių sluoksnyje gerai išsilaikė net 13 a. pagamintas ratas, kiti mediniai namų apyvokos rakandai. Valdovų rūmų kolekciją daugiausia sudaro grindų bei krosnių kokliai, monetos, ginklų bei šarvų fragmentai. Radviliškiečiai domėjosi, ar mūsų valdovai buvo turtingi, o jeigu buvo turtingi, tai kur atkastos brangenybės ir kiti lobiai? „Mūsų valdovai buvo labai turtingi. Žygimanto Augusto lobynas buvo daug įspūdingesnis už Popiežiaus, tačiau per karus viskas buvo išgrobstyta“,- atsakė gidas. Valdovų rūmuose radviliškiečių akis traukė įspūdingi senoviniai gobelenai, raižytos komodos. Gaila, kad buvo uždaryta Sosto salė, tačiau buvo galima apžiūrėti valdovų karūnų kopijas. Pasak E. Kauklio, valdovų karūnos nebuvo iš aukso, o tik iš paauksuoto sidabro.
Valdovų rūmų didžioji dalis dar įrenginėjama, tad bendruomenės nariai nutarė į juos sugrįžti kitąmet, kai bus atidaryta daugiau salių bei eksponuojama daugiau vertingų radinių.
Aplankyta pirmoji sostinė
Pakeliui į namus autobuse šnekučiuodamiesi, skaitydami savaitraštį „Radviliškio kraštas“, o Alma ir Jakov Karstenai ypač susidomėję skaitė ką tik išleistą pirmąjį „Kuršėnų krašto žinių“ numerį, bendruomenės nariai užsuko į Kernavę, buvusią Lietuvos valdovų rezidenciją. Pasak istorinių šaltinių, čia gyveno turtingi amatininkai ir pirkliai, o šiandien Kernavė traukia turistus galingų penkių piliakalnių kompleksu. „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai liko sužavėti stūksančių piliakalnių didybę ir pasiryžo užkopti į aukščiausią Mindaugo piliakalnį. Bendruomenės nariai neišsigando daugybės medinių laiptelių, vedančių piliakalnio viršūnėn, ir jau netrukus žvalgėsi nuo jos po vaizdingas apylinkes, juosiamas Neries upės.
Įsiamžinę aukščiausiame Kernavės taške, visi keliautojai sėkmingai nusileido nuo kalno ir prisėdo atsikvėpti medžių paunksmėje. Tačiau poilsio reikėjo ne visiems – nerimstanti ir, kaip pati sako, „pilna pasiutimo“ Angelė Marcinkevičienė užkopė dar ir į Lizdeikos piliakalnį. Angelės ištverme stebėjosi net perpus jaunesni kelionės dalyviai.
Nemažai jėgų išeikvoję vaikštinėdami po sostinę ir dar daugiau kopdami į piliakalnius, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai patraukė namų link. Kad kelionė puikiai pavyko, patvirtino autobuse skambėjęs juokas bei dainos.
Radviliškio krašto bendruomenė dėkoja pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomiai ir sklandžiai organizuotą kelionę, Seimo nariui A. Gaidžiūnui už išpirktą autobusą bei Seimo nario padėjėjai Vitai Daunoravičienei už malonų priėmimą Seime, Albertui Vitartui ir Eduardui Kaukliui už įdomią ekskursiją po valdovų rūmus.
„Radviliškio krašto bendruomenės informacija“
