Dvi dienas – balandžio 20-21 dienomis Radviliškio centrinėje aikštėje pridygo prekeivių palapinių, kviečiančių užeiti pirkėjus ir įsigyti velykinių skanėstų bei dovanų. Tokia didžiulė Velykinė mugė Radviliškyje apsilankė pirmą kartą – prieš tai radviliškiečiams buvo siūloma prieš Kalėdas įsigyti dovanų bei saldumynų Saldaturgyje, Šeškaturgyje bei Skaistaturgyje. Kiek mažesnės Velykinė mugės būdavo organizuojamos prie Radviliškio kultūros centro.
Prekių įvairovė viliojo pirkėjus
Šiais metais Radviliškio Velykinėje mugėje savo gaminiais prekiavo ne tik tik lietuvių, bet ir latvių prekybininkai. Didelio pirkėjo dėmesio sulaukė latvių pardavinėjama duona, kepta ant kadagių bei puošta rugiagėlėmis. „Kas čia tokie yra“,- klausinėjo pirkėjai, vardydami į apvalius akmenukus panašius duonos kepaliukus, papuoštos rugiagėlėmis. Latviai davė pirkėjams paragautu ruginės duonos, tačiau populiaresnė buvo kadugynė.
Svečiai iš Latvijos pardavinėjo įvairius vyniotinius su aguonomis, pyragus, įvairių rūšių jau Latvijos simboliu tapusius saldinius „Karvutė“.
Nemažai smalsuolių sutraukė nematytas desertas – sutirštintos įvairių vaisų sultys su riešutais, datulėmis ir kitokiais vaisiais. Tokio deserto 100 gramų kaina – 3 eurai. „Tokius desertus galima valgyti ir veganams“,- teiravosi moterys. Pasirodo, nauji mitybos vėjai pasiekė ir Radviliškį.
Nealko ir mėsėdžiai
Mėsos mėgėjai galėjo pasmaguriauti rūkytomis bei vytintomis dešromis, rūkytais lašinukais. Prie „Šerno pėdos“ kioskelio, ant kurio puikavosi užrašas „Žvėriškai skanu“ buriavosi daugiausia vyrai – juk jie medžiotojai, privalo aprūpinti šeimą mėsa, nesvarbu, kad pirkta iš mugės, bet žvėriena…
O žvėrienos galėjai įsigyti, kokios širdis geidžia: elnienos, šernienos – įmonė žvėrieną superka iš Lietuvoje ūkininkų ir iš medžiotojų su kokybės pažymėjimais, liudijančiais aukštą žaliavos kokybę.
Pakvipo jūra…
Viename mugės kampe pakvipo jūra… Čia savo gaminius, rūkytas rūkyta žuvis iš Lietuvos pajūrio: karšius, šamus, kalmarus pardavinėjo pamariečiai.
Sveikatai palankios prekės
Didelio radviliškiečio susidomėjimo sulaukė „Leonardo aliejaus namai“, kuriuose spaudžiamas unikalus aliejus. Pardavėjai siūlė garstyčių, kanapių aliejų, tinkančių įvairiems padažams ruošti, o taip pat pristatė ypatingą „Juodgrūdės sėklų“ aliejų, kurio naudojimo istorija siekia daugiau nei 3000 metų. Korane jis buvo paminėtas kaip „vaistas nuo visų ligų“.
Juodgrūdžių sėklų aliejuje yra daugiau nei 100 skirtingų komponentų: sočiosios bei nesočiosios riebalų rūgštys, fosfolipidai, 15 amino rūgščių, karotinoidai, B ir E vitaminai, kalcis, geležis, varis, fosforas, kalis, magnis, cinkas, selenas, jodas, molibdenas, chromas. Juodojo kmyno aliejus veiksminga priešgrybelinė, antibakterinė, priešvirusinė priemonė. Savybės:
▪Gerinamas skrandžio virškinimas, padeda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos gydymui;
▪Stiprina imunitetą;
▪Lytinės funkcijos stiprinimas. Gerina potenciją ir vaisingumo funkciją;
▪Palankiai veikia besigydančiuosius nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto, stabilizuoja kraujo spaudimą;
▪Mažina migreną, galvos skausmus, ausų, dantų skausmus (dantenų ir dantų uždegimai), nosies gleivinės kraujavimą. Saugo imuninę sistemą nuo peršalimo bei padeda gydantis sinusitą, sausą kosulį, bronchinę astmą, bronchitą, haimoritą, tonzilitą.
Arbatas bei kremus, kurios gamina kartu su savo mama Adele Karaliūnaite, pardavinėjo Gintarė Karaliūnaitė. Moterys daugiausia domėjosi Gintarės pardavinėjamais kremais bei įvairiomis arbatomis. Kremai traukė egzotiniais pavadinimais, pavyzdžiui, „Aukso dulkės“, o arbatų radviliškiečiai prašė kažkodėl raminamųjų,- gal po žiemos jaučiasi nervingi?
Nenuskriausti ir kvepalų bei papuošalų mėgėjai
Norintieji prie šventes įsigyti naujų kvepalų ar rūbų, taip pat nebuvo nuskriausti. Prekeiviai radviliškiečiams siūlė tikro parfumuoto aliejaus esencijų, kuriomis pasikvėpinus laikosi net dvi paras. Nors šių esencijų kainos ir „kandžiojosi“, pirkėjų netrūko.
Alaus įvairovė
Užkandusiems bei visokių valgių prisiragavusiems radviliškiečiams buvo siūlom įvairiausio alaus ir giros. Pasirodo, šeštadienį Radviliškyje buvo populiariausias alus su kanapėmis, bet buvo galima paragauti alaus su kavos, vyšnių skoniu, o linkuviškiai siūlė alaus su medumi.
Sodininkai turėjo į ką paganyti akis
Nemažą plotą mugės užėmė sodinukai bei įvairios gėlės. Reikia pastebėti, kad augalus radviliškiečiai rinkosi ypač priekabiai: „Ar tokio augalo neturės mano sodo kaimynas, ar šis augalas labai paplitęs?“,- dominavo klausimai.
Vieną radviliškietę gėles pardavinėjanti moteriškė įtikino, kad tokio mėlynai žydinčio augalo dar niekas neturės, nes jis tik neseniai atsiradęs Lietuvoje…
Beje, nors mugė vadinosi ir „Velykine“, velykinius margintus kiaušinius mugės pakraštyje pardavinėjo tik viena moteriškė, kuri sakė kiaušinius Velykoms marginanti kartu su vaikais ir pardavinėjanti – juk ne kiekvienam užtenka kantrybės dailiai vašku nudažyti ir po to smulkiais raštais išskutinėti kiaušinius.
Mugėje sutiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius pasidžiaugė, kad į Radviliškio miestą suvažiavo daug prekybininkų iš Lietuvos bei Latvijos: „Tikiuosi, kad ši pavasarinės mugės tradicija įsitvirtins Radviliškyje ir taps kasmetine, atnešdama pavasarinę šventinę nuotaiką į kiekvieno radviliškiečio širdį“.
„Radviliškio krašto“ informacija
