Norėdami daugiau sužinoti apie Telšius – lyg Romą, ant septynių kalvų, ankstų birželio 27 d. rytą bibliotekininkai išsiruošė susipažinti su nuostabiausiomis Telšių miesto puošmenomis.
Ekskursija vyko pėsčiomis. Kelionę pradėjome su gide Aiste nuo Vilniaus kalvos, ant kurios stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, telšiškių vadinama mažąja bažnytėle. Nuo Vilniaus kalvelės matosi Zakso kalva, toliau lipome į aukščiausią Insulos kalvą, ant kurios stovi įspūdingi sakraliniai objektai: Katedra, seminarija, vyskupų rūmai.
Mūsų gidė gražia žemaitiška tarme mus pakvietė atrasti nuostabiausias Telšių miesto puošmenas.
Pirmasis objektas – bronzinis medalis „Kodas“, kuriame reikėjo atskleisti užkoduotą informaciją. Netoliese – skulptūra „Meškos pėda“. Sakoma, kad patrynus skulptūros „Žemaitijos legendos“ meškutės nosį ji išpildo visus gerus norus!
– Jei įdėsite ranką į įspaustą leteną, galite būti tikri, kad būsite stiprus ir tvirtas lyg meškinas – patikino gidė.
– O dabar suraskime medalius „Žydukai“. Jie „įleisti“ pastatų plytose, jei patrinsite nosis, tikrai gali atnešti pinigų ir išminties. Patikėti, kad išsislapstę „žydukai“ ant miesto pastatų sienų atneš laimės ir pinigų… Tikite? Jei ne – šios ekskursijos metu įsitikinsite, kad Žemaitijos sostinė tikrai ypatinga – pasakojimą tęsė gidė.
Pasukome prie skulptūros „Žemaitijos gaublys“, kurioje pavaizduotos Žemaitijos vietovės, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.
Stabtelėję prie skulptūros „Lietuvių skalikas“ sužinojome, kad skalikų šunų veislė XX a. baigė sunykti, o telšiškis Z. Goštautas ją atkūrė.
Jei ištroškote, atsigerkite vandens iš „Rotušės šulinio“ – pasiūlė gidė.
Pasak senųjų Telšių miesto gyventojų, Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo.
Suradome atminimo lentelę skirtą K. Petrauskui. Iki karo restoranėlyje, kur dabar įsikūrusi jauki kavinė „Pitlius“, svečiuodavosi pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas.
Kopiame į įkalnę, kur Insulos kalvos šlaitą saugo Didžioji žemaičių siena. Meninėse plokštėse radome įamžintus Žemaitijai svarbius įvykius. Praėjus palei didžiąją sieną – dar viena skulptūra pavadinimu „Žemaitijos legendos“. Skulptūra vaizduoja Žemaitijos motiną – mešką, ant savo nugaros nešančią meškiukus bei vaikus, taip iliustruojant legendą, jog meškos padėjo žemaičiams auginti vaikus.
Turbūt labiausiai matomas objektas mieste – Telšių katedros pastatas. Šioje vietoje yra stovėjusios medinės bažnyčios, kurios neišliko. Mūrinė buvo pradėta statyti 1761-aisiais, ir galutinai užbaigta 1794 m. Kiek vėliau, 1862-aisiais buvo sumūrytas bažnyčios bokštas, bet audrai jį pažeidus bokštas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas.
Na, o antroji šios dienos išvykos į Telšius dalis „Džiugo“ sūrio degustacija. Ragavome 48, 36, 24, 18 ir 12 mėnesių brandintą kietąjį sūrį DŽIUGAS su obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis, riešutais, uogiene bei medumi. Išgirdome ir legendą apie Žemaitijos sostinės įkūrėją milžiną Džiugą, bei jo nuveiktus žygdarbius.
Grįžome namo kupini įspūdžių, o tai suteikė geros energijos.
V.Šiaudvytienė, Vinco Kudirkos progimnazijos bibliotekininkė, Radviliškio savivaldybes švietimo įstaigų
bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė
