Liepos 15 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi antstolės Rima Adomaitienė, Doloresa Petronaitienė bei antstolių padėjėjas Tomas Adomaitis.
Pokyčiai antstolių veikloje
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė antstolės R. Adomaitienės pristatyti savo veiklą bei pokyčius, kurie aktualūs ir skolininkams, ir skolos išieškotojams.
„Antstoliai veikia teisingumo
ministro priskirtose teritorijose, mūsų
antstolių kontora aptarnauja beveik visą Šiaurės Lietuvą – mes veikiame
Radviliškio, Šiaulių, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Raseinių ir Kelmės
rajonuose.
Didžiausias klientų antplūdis būna kiekvieno mėnesio
10-11 dienomis, kai mokamos pašalpos, nes pašalpų gavėjai būna ne visada
socialiai atsakingi, prisidarę skolų, baudų. Iš viso mūsų kontoroje dirba 10
žmonių. Mes visada juntame, kai keičiasi valdžia – mus vis nori „pažaboti“.
Lietuvoje apie 300 tūkst. žmonių turi įvairių skolų, tad politikams labai
patogu įtikti rinkėjams – jeigu pasisakai blogai apie antstolius, įtinki tiems
300 tūkst. žmonių. Šita valdžia labai didelį reveransą daro skolininkams:
sumažino išskaitomą dalį iš gaunamų pajamų – dabar paliko 30 proc. Nukenčia
negaunantys alimentų, skolų. Skolų išieškojimo laikas išsitempė į 3-4 metus.
Antstoliai skelbia varžytines, daugelis norėjo pirkti nekilnojamąjį turtą
varžytinėse pasiėmę paskolą – dabar galima tokį turtą pirkti išsimokėtinai. Nuo
rugpjūčio 1 d. sumažintos antstolių veiklos vykdymo išlaidas, tad gali būti,
kad nemažai antstolių kontorų neišsilaikys
ir bankrutuos. Mes esame privatūs, valstybei nieko nekainuojame, iš gautų
skolininkų lėšų sumokame mokesčius, mokame PVM – jeigu iš skolininko paimame 100 eurų, tai 36 eurus atiduodame valstybei. Vadinasi, tas, kuris
skolingas, moka mokesčius ir valstybei, nereikia galvoti, kad antstolis viską
pats sau pasiima“,- apie antstolių veiklą trumpai papasakojo R. Adomaitienė.
Popietės dalyviams kilo klausimų
„Ar tiesa, kad jūs kas savaitę
perskaičiuojate išieškomą sumą ir prie jos prisidedate po 26
eurus?“,-nuskambėjo klausimas.
„Tai klaidinga informacija. Antstolis paskirsto tik darbovietės pervestas
lėšas, už tai prisideda po 2 eurus. Jeigu jokių veiksmų nevyksta, jokių lėšų
neprisideda, gali augti tik skolos palūkanos. Žmonės savo valia deda parašus
ant greitųjų kreditų sutarčių, kur palūkanos kartais būna net 70 procentų
– jeigu pasiėmėte 100 eurų paskolą, po
penkerių metų skola bus jau 500 eurų. Tad palūkanos gali būti didesnės už
išieškomą sumą. Antstolis gali prisidėti
tik 20 eurų ir vykdymo išlaidas – jeigu antstolis siunčia laišką, už tą laišką
reikia susimokėti“,- atsakė T. Adomaitis.
Pasak antstolių, jeigu yra skola „Šilumos tinklams“ už šildymą, ši įmonė
nesiteisia su palūkanomis, o jeigu teisiasi, palūkanos būna 5-6 procentai.
Antstolių patarimas: jeigu sutartyje pamatėte daugiau kaip 7 proc. palūkanų,
tokios sutarties nereikėtų pasirašyti, nes palūkanos pražudys – mokėsite ne
skolą, o palūkanas. Pasak T. Adomaičio, buvo atvejis, kai skolos suma buvo 18
tūkst. eurų, o palūkanų – 27 tūkst. eurų.
„Ar yra ribos sumos, kurią gali pasiimti antstolis?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Jei išieškoma skola iki 2,90 EUR , tai sėkmės atveju antstolis gali priskaičiuoti iki 20 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma skola nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur – 44,00 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma skola nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur- 80,00 Eur vykdymo išlaidų. Papildomai prie šių sumų gali būti paskaičiuojamas tik išlaidos, sumokamos tretiesiems asmenims (pvz. pašto išlaidos).Yra būtinos vykdymo išlaidos, fiksuota suma, kurią išieškotojas apmoka, bylą užvedame veltui, tačiau neaišku, ar pavyks išieškoti bylos vykdymo išlaidas. Nuo rugpjūčio 1 d. nuspręsta atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų už antstolio atliekamus konkrečius vykdymo veiksmus, paliekant tik objektyviai patiriamas papildomas išlaidas, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.). Jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydžio atitinkanti suma (6–110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų. Pavyzdžiui, jeigu reikės važiuoti į Pakruojo rajoną, už tai antstolis nieko negaus, anksčiau būdavo mokama po 40 cnt. už kilometrą. Tai gaunasi lyg ir priverstinis darbas, kurį reikia atlikti, bet už jį nemokama. Visiems skolininkams startinė pozicija padaryta vienoda. Jeigu skolininkas yra geranoriškas, sutinka mokėti, tiek pat turės sumokėti, kaip ir tas, kuris skundžia kiekvieną antstolių veiksmą. Gal ateityje valstybė vėl antstolių kontoras padarys prie teismų ir mokės atlyginimus. Kai 2003 m. antstoliai tapo savarankiški, reforma labai pasiteisino – turėjome užsidirbti patys, buvo didelis suinteresuotumas, skolų išieškojimas siekė 70 proc. , praėjusiais metais antstoliai į valstybės biudžetą grąžino 67,7 mln. eurų. Iš tų mūsų sumokėtų mokesčių mokamos pensijos, atlyginimai“,- sakė antstoliai.
„Ar antstoliai praneša žmogui,
kad jis skolingas?“- domėjosi popietės
dalyviai.
„Visada žmogui pranešama, išsiunčiamas patvarkymas arba raginimas. Tačiau pas
mus per savaitę dėžėmis grįžta neatsiimta dokumentacija – tik 50 proc. yra tikimybės, kad skolininkas atsiims laiškus. Visose bylose pradinis dokumentas visada yra
siunčiamas – per mėnesį paštui sumokame apie 3 tūkst. eurų. Kartais žmogus
reiškia pretenzijas, kad negavo laiško, tačiau paaiškėja, kad savo gyvenamąją
vietą yra deklaravęs kokiame nors kaime, o gyvena Radviliškyje. Žmonių
įsivaizdavimu, antstoliai turėtų apie juos žinoti viską, tačiau mes
vadovaujamės registro duomenimis – kur deklaruota gyvenamoji vieta, ten
korespondencija ir siunčiama. Žmogus pats turėtų domėtis savo skolomis. Skola –
pareiga, reikia pačiam domėtis skolos išieškojimo procesu. Skolininkas
išieškojime turi būti aktyvus“,- sakė T. Adomaitis.
„Ar antstolis gali pradėti veiksmus, jeigu skolininko nepasiekė laiškas?“,-
klausė bendruomenės pirmininkas.
„Pirmiausia žmogui yra
siunčiamas raginimas su įteikimu ir laukiama 10 dienų – duodamas terminas
geruoju susimokėti skolą (išskyrus administracines baudas ir skolas,
neviršijančias 100 Eur). Po 10 dienų prasideda priverstinis vykdymo procesas.
Jeigu raginimas grįžta atgal, dedame į internetinę erdvę ir laikoma tinkamai
pranešta, nors galbūt žmogus nieko nežino. Skolos išieškojimas negali sustoti,
jeigu nerandame žmogaus. Išieškant skolą už administracines baudas, užvedame bylą ir tą pačią dieną surašome
patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei areštuojame sąskaitą. Iš
karto tų lėšų neskirstom, laukiame 14 dienų – žmogus gali pristatyti raštą, kad
šioje sąskaitoje yra pinigai, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo“- atsakė
antstolė R. Adomaitienė.
„Gavus baudą už greičio viršijimą, pavyzdžiui, 40 eurų, kiek kainuos antstolio
paslaugos iki rugpjūčio 1 d. ir po rugpjūčio 1 dienos“- klausė G. Lipnevičius.
„Po rugpjūčio 1d. reikės mokėti maždaug 50 proc. mažiau“,- atsakė antstolė.
Bendruomenės nariai domėjosi,
kokius dokumentus reikėtų susitvarkyti norint prisiteisti alimentus.
„Pirmiausia reikia eiti į teismą, prisiteisus atsinešti vykdomąjį dokumentą iš
teismo. Šiuo metu alimentų bylų turime labai mažai, nes tas, kuris juos
prisiteisia, eina į „Sodrą“ ir ji už tą mamytę ar tėvelį kas mėnesį moka 68,40
eurus. Po to ši suma išieškoma iš skolininko, tačiau 97 proc. šių bylų yra
„mirtinos“- skolininkai nemoka“,- atsakė R. Adomaitienė.
„Kokį skaičių bylų jūs apdorojate ir koks yra didžiausias kaltininkas, turintis
daugiausia bylų?-domėjosi susitikimo dalyviai.
„Šiuo metu administruojame 18 500 bylų – Lietuvoje kas dešimtas žmogus yra
skolininkas. Turime skolininkų, turinčių apie 100 bylų. Yra tendencija, kad
daugiausia bylų turi ne tie žmonės, kurie vargingai gyvena, o tie, kurie gerai
gyvena, o skolų neatidavimas – jų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pasiėmė milijono
eurų paskolą, jis pats neturi jokio turto, pajamų, tai ir skolos nėra kaip
išieškoti“,- atsakė T. Adomaitis.
„Jeigu šeimoje yra skolingas
vyras, žmona dirba, ar gali iš jos atskaičiuoti vyro skolą?“- domėjosi
radviliškietė.
„Civiliniam kodekse yra įtvirtinta, kad
gyvenant santuokoje turtas ir pajamos yra jungtinė nuosavybė, iš žmonos
atlyginimo bus atskaičiuojamos lėšas, kol bus padengta skola“,- atsakė T.
Adomaitis.
„Ar nėra skolininkų registro, kad
žmogus, kilus abejonėms, galėtų pasidomėti
asmeniu?“- paklausė bendruomenės pirmininkas.
„Tokio registro nėra – privataus asmens teisės aukštesnės už viešą teisę
žinoti, ar žmogus yra skolininkas“,- atsakė T. Adomaitis.
Antstoliai sutiko, kad toks registras būtų
labai naudingas, ypač dėl sukčių, kurie apgaudinėja žmones skolindamiesi
pinigus.
Popietės dalyviai domėjosi,
kokias paslaugas teikia antstoliai be teismo sprendimo.
Pasak R. Adomaitienės, antstoliai įteikia dokumentus ir konstatuoja faktines
aplinkybes – užfiksuoja atitinkamas
aplinkybes, pavyzdžiui, užliejus butą.
„Kiek kainuoja antstolio paslauga, jeigu, įsigijus butą varžytinėse, buvęs
savininkas geranoriškai neišsikrausto iš buto?“- teiravosi G. Lipnevičius.
„Tokios paslaugos nėra. Turėsite kreiptis į teismą, teismas buvusiam savininkui
turės įteikti dokumentą, tačiau mokesčius už butą jau mokate jūs. Buvęs
savininkas bute gali gyventi 2-3 metus, ypatingai, jeigu yra mažamečių vaikų“,-
atsakė viešnios.
„Kiek skolos žmogus turi turėti, kad areštuotų butą?“- domėjosi popietės
dalyviai.
„Yra skirtumas, ar skolininkas gyvena bute, ar ne. Jeigu skolininkas gyvena
bute ir skolos susidarė už komunalinius
patarnavimus, įmonės kreipiasi į teismą, ir jeigu tai yra vienintelis būstas,
reikia prašyti teismo nenukreipti išieškojimo į šitą būstą. Teismas atsižvelgs
į aplinkybes, kurias nurodys skolininkas, priims nutartį, kuriame nurodys, kad
draudžiama nukreipti išieškojimą į būstą ir
bus pateikta nutartis antstoliui, antstolis tuo momentu negalės buto
parduoti. Jeigu yra skolos už paskolas ar alimentus, ši taisyklė negalioja.
Turi būti susidariusi 4 tūkstančius eurų
skola, kad būtų imta pardavinėti paskutinį būstą“,- atsakė viešnios.
„Kas vyksta su skola, jeigu
skolininkas, turėjęs dar ir turto, miršta? – teiravosi G. Lipnevičius.
„Kas paveldi turtą, tas paveldi ir skolas. Turto galima atsisakyti, jis pereina
Turto bankui, kuris pardavinėja turtą ir
dengia skolas. Paveldint turtą reikia gerai apsižiūrėti – Linkaičiuose moteris
paveldėjo butą, kuris kainuoja gan pigiai, o skola buvo 18 tūkst., kurią turėjo
padengti paveldėtoja. Kad taip neatsitiktų, reikia eiti pas notarą, pasiimti
pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, po to ateiti pas mus, mes turtą
aprašom. Tačiau dažnai paveldėtojai nieko nedaro, skolos lieka „kabėti“,
antstoliai turto pardavinėti negali, nes jis – mirusio žmogaus. Buvo atvejis,
kai mirus skolininkei sūnus paveldėjo butą, pavertė jį landyne ir sėkmingai taip pragyveno 10 metų,
kol kažkas pajudėjo ir Turto bankas perėmė tą butą“,- sakė popietės svečiai.
Išsekus klausimams, popietės dalyviai svečiams už išsamius ir aiškius atsakymus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius įteikė antstoliams savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
Popietės pabaigoje gimtadienio proga buvo pasveikintas „Radviliškio krašto bendruomenės“ Šeduvos skyriaus pavaduotojas Vladas Stauga, bendruomenės narių vardu pirmininkas G. Lipnevičius jam įteikė puokštę gėlių. Sukaktuvininką pasveikino ir kiti bendruomenės nariai bei visi kartu sudainavo „Ilgiausių metų“.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, G. Chodosovskaja, V. Mataitienė, V. Klemčiukienė.
„Radviliškio krašto“ informacija
