Gegužės 15 dienos Apeliacinio teismo sprendimas tikrai galėjo nustebinti ir daug ko mačiusius. Buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis A. Čepononiui. Bet tai dar ne labiausiai šokiruojantis dalykas. Teismas pasielgė dar kilniau. Jis nusprendė būti teisingas visiems kaltinamiesiems.
Jei jau „šaikos“ vadas nekaltas, tai išteisino ir visus kitus. Net ir prisipažinusius kaltais padarius nusikalstamas veikas ir neprašiusius apeliacine tvarka peržiūrėti jų nuosprendžių. Tad Radviliškio „amžiaus byloje“ nebeliko nė vieno kalto. Tiesa, nors nuosprendis įsigaliojo, prokurorai jį gali skųsti Aukščiausiajam teismui.
Apygardos nuosprendį skundė ir prokuroras, ir nuteistieji
2017 m. spalio mėn. tuometinė Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėja E. Montvidienė priėmė sprendimą išteisinti A. Čepononį. Dalį STT surinktų įrodymų pripažino neteisėtai surinktais, o kitų įrodymų nebepakako pripažinti kaltu. Vis tik jo aplinkos žmonėms A. Juodžiui ir R. Eigminui buvo priimti kaltinamieji nuosprendžiai. Jiems taip pat skirtos nemažos baudos už veiksmus. Su tokiu teismo sprendimu dėl A. Čepononio nesutiko Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras A. Mirnyj. Savo ruožtu A. Juodis ir R. Eigminas pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė juos išteisinti.
Teismas įžvelgė privatumo pažeidimą
Priimdamas nuosprendį, teismas kone žodis į žodį atkartojo A. Čepononio gynėjo advokato A. Liutvinsko žodžius. Trijų teisėjų kolegija teigė, kad kito teismo sankcionuotas netinkamas STT agentų patekimas į tuometinių mero A. Čepononio, administracijos direktoriaus E. Pranevičiaus, vyr. specialisto K. Čiūdaro ir Tarybos nario A. Juodžio kabinetus yra „žmogaus teisių pažeidimas, nes tokiu būdu akivaizdžiai yra kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas“. Ar teisėjai pagrįstai nusprendė, kad viešų asmenų, tai yra politikų ir politinio pasitikėjimo bei kitų valstybės tarnautojų, daromi pažeidimai ir dokumentų klastojimai darbo kabinetuose, siekiant šimtatūkstantinių sumų „savųjų“ įmonei, tapatūs asmens teisei į privatų gyvenimą, kiekvieno skaitytojo vertinimo reikalas. Tačiau dviprasmiškumo tikriausiai bus daugiau nei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų kartu sudėjus.
Pakeistos bausmės dėl mažareikšmiškumo
Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai ir tai net nėra kvestionuojama. Lietuvos Respublikos vardu sprendimus priimantys teisėjai turi teisę keisti žemesniųjų instancijų teismų paskirtas bausmes. Nenuostabu, kad ir šiuo atveju keturiems asmenims jos buvo pakeistos. Gerokai sušvelnintos. Teismo kolegija sutiko, kad visų keturių veiksmuose yra piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo požymių. Dar daugiau. Trys teisėjai pažymėjo, kad kartu su kitais asmenimis, kurie atleisti ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės, A. Juodis, R. Eigminas, R. Juzukonis ir K. Čiūdaras skirtinguose epizoduose tai darė veikdami bendrininkų grupėse. O tai darydami suprato, kad pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Bet panoro teismas būti gailestingesnis už motiną Teresę ir nusprendė, kad 19 suklastotų atliktų darbų aktų, kuriais remiantis pervestos šimtatūkstantinės sumos, yra tik mažareikšmis nusižengimas. O jis baustinas taikant alternatyvias baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojant pervesti pinigų sumas į Nukentėjusių asmenų fondą.
Uždegta „žalia“ šviesa pažeidimams?
Teismas nuosprendyje vertino padarytus pažeidimus tiek vykdant viešąjį pirkimą, tiek po to „laimėjus“ konkursą. Temidės tarnai teigė, kad: „aukščiau aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, A. Juodį atliekant kurstytojo vaidmenį, M. Švagždys, K. Čiūdaras ir R. Juzukonis buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas iš jų atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia, t. y. kiekvienas iš jų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau nei vienas iš jų savo veiksmų nenutraukė, neišreiškė nepritarimo kito veiksmams. Taip pat nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, tačiau suvokė, jog nusikalstamą veiką daro kartu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.“ Visa tai buvo susiję su vadinamojo Latvių namelio rekonstrukcija ir 226 tūkstančių litų pervedimu pagal suklastotus 16 atliktų darbų aktų. Tą patį teismo kolegija pasakė ir apie kitą „prasižengėlį“ R. Eigminą ir kitus veikėjus Šaukoto bažnyčios epizode. Ten veikdamas kartu su kitais asmenimis, R. Eigminas padėjo „įsisavinti“ 120 tūkstančių litų. Net ir nusprendęs, kad kaltinamieji neatliko prievolės nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais bei valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo ir teisingumo principus, diskreditavo valstybės tarnautojų ir pačios tarnybos vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, teismas pasirinko itin nuolaidžią liniją ir skyrė tik simbolinio dydžio įmokas kaltinamiesiems.
Seimo nario P. Urbšio komentaras
Paprašytas pakomentuoti nuosprendį, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas, Seimo narys P. Urbšys, išgirdęs nuosprendžio esmę, žodžių į vatą nevyniojo: „Kai prieš keletą metų vienoje baudžiamojoje byloje Aukščiausiasis teismas skyrė juokingai mažą baudą V. Uspaskich, tai Prezidentė pasakė, kad Lietuvoje vogti apsimoka. Nekvestionuodamas teismo sprendimo galiu tik retoriškai paklausti, ar tai nėra tas pats ir šiuo atveju? Ar tai nėra įstatymų pažeidimas, kai iš anksto susitariama, kas laimės, už kiek laimės ir kad visi susaistyti vienos partijos. Negana to, kai išaiškėja, jog bylą kuravęs prokuroro tėvas artimai bičiuliavosi su A. Čepononiu, tai nežinia, kaip toli siekia ryšiai, kuriuos galima įvardinti jau ir korupciniais.“ Ar neatrodo keista, kad išteisinus pagrindinį įtariamąjį, partijai būtinai reikėjo teigiamo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje, P. Urbšys net neabejodamas tai patvirtino: „tai vienas įtakingiausių šios partijos veikėjų, ir metamas šešėlis ne tik jam, bet ir partijai nėra labai reikalingas.“ Jam nuostabos nekėlė faktas, kad konservatorių partija A. Čepononį kandidatu į merus patvirtino keletą savaičių anksčiau nei buvo priimtas Apeliacinio teismo sprendimas.
Prokuroras nekomentuoja
Apeliaciniame teisme valstybės vardu kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras G. Jasaitis dar neskubėjo komentuoti paties nuosprendžio. Jis teigė, kad: „tai beveik 40 lapų nuosprendis ir į jį įsigilinti reikia laiko. Nuosprendyje yra tiek daug kasacinių bylų cituota, todėl reikės įsigilinti ir į jas. Po savaitės galėsiu pasakyti, kokius veiksmus darysiu. Įskaitant ir apskundimą. Dėl išteisinimo, tai jie (K. Čiūdaras, R. Juzukonis, A. Juodis ir R. Eigminas – red.) nėra išteisinti, tik teismas taikė kitas baudžiamąsias poveikio priemones. Todėl yra pripažinta jų padaryta baudžiamoji veika ir įvertinta atitinkamai teismo turima diskrecija.“ Atsakymą dėl tolimesnių veiksmų prokuroras žadėjo pateikti gegužės pabaigoje.
(Bus daugiau)
Marius Aleksiūnas
