Radviliškiečiui už „alimentų“ nemokėjimą teks už dyką darbuotis kastuvu

Radviliškiečiui už „alimentų“ nemokėjimą teks už dyką darbuotis kastuvu

Įvertinus paskutinių keleto metų Šiaulių apylinkės teismo bylų išnagrinėjimo statistiką, matoma, kad bylos  dėl vengimo išlaikyti vaikus tapo gana retos. Jeigu 2014 metais Šiaulių apylinkės teisme bylų dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų vaikui ir šeimai buvo 28, tai vėlesniais metais retai kada perkopdavo dešimtį. 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą, išnagrinėjo vieną tokią baudžiamąją bylą.

Nors tik 130 Eur kas mėnesį, vaikui pinigų nemokėjo

Byloje nustatyta, kad Aurimas Banevičius vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų. Jis nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti, neteikė ir kitos būtinos materialinės paramos, nors yra sveikas ir darbingas. Iš jo teismo sprendimu civilinėje byloje buvo priteistas tik 130 Eur išlaikymas vaikui, kuris turėjo būti mokamas kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nustatyta, kad jis to piktybiškai nedarė laikotarpiu nuo 2018-01-18  iki 2022-09-01, dėl ko pas antstolę susidarė 4357,16 eurų skola. Šitokie Aurimo B. veiksmai įvertinti pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Apie baudžiamąją atsakomybę nežinojo?

Kaltinamasis pripažino, kad vaikas yra jo. Jis išlaikymo sūnui (liaudiškai tariant, „alimentų“) nemokėjo tyčia, dėl to, kad vaiko motina E. B. neleidžia jam matytis su vaiku. Jis neva tik dabar suprato, kad, nemokėdamas pinigų sūnaus išlaikymui, padarė nusikaltimą, o ankščiau net nežinojo, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, Aurimas B. nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir dabar jau yra pasiryžęs ateityje mokėti išlaikymą sūnui ir visą išlaikymo įsiskolinimą, jeigu buvusi sutuoktinė leis jam bendrauti su sūnumi. Vaiko mama E. B. paaiškino, kad išlaikymo išieškojimas vyksta tik su antstolių pagalba, o kaltinamasis su sūnumi nebendrauja ir juo netgi nesidomi.

Išieškoti iš dirbančių užsienyje sudėtinga

Liudytoja buvo apklausta ir antstolė D. P., kuri parodė, kad antstolių kontoroje, kurioje ji dirba, buvo užvesta vykdomoji byla. Išlaikymą vaikui Aurimas B. turėjo pradėti mokėti nuo 2018 m. sausio 18 d. Duomenų apie tai, kad vyriškis išlaikymą savo vaikui būtų mokėjęs pats geranoriškai, nėra. Lietuvoje jis dirbo tik 2018 ir 2020 metais po keletą dienų. Nuo 2021 metų jokių piniginių nurašymų nebebuvo, nes pagal turimus „Sodros“ duomenis, Lietuvoje Aurimas B. niekur nedirbo, taip pat neturi jokio turto, kurį būtų galima realizuoti. Jam nuolat buvo siunčiami pranešimai apie didėjančią skolą vaiko išlaikymui, bet į tai jokios reakcijos nebuvo. Paskutiniu metu Aurimas B. pasisakė, kad dirba užsienyje. Antstolė D. P. informavo, kad priverstiniai lėšų išieškojimo veiksmai  gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo dirba užsienyje, neatsižvelgiant į tai, ar darbovietė yra Europos Sąjungoje, ar ne, antstoliai jokių veiksmų atlikti negali. Esant tokiai situacijai, pati išieškotoja (vaiko motina) turėtų inicijuoti išlaikymo išieškojimą užsienio valstybėje pagal tam tikrą nustatytą procedūrą.

Bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų

Prokuroras, bylą perduodamas teismui su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo,  vengiančiam mokėti „alimentus“ vyrui siūlė skirti viešųjų darbų bausmę. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turėtų priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Teismas Aurimą Banevičių pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui. Tik gana įdomu, kaip dirbantis užsienyje vyriškis, viešuosius darbus dirbs ir galimai kastuvu darbuosis Lietuvoje.

Turi šiek tiek laiko pareikšti prašymą

Nesutikdamas su tokia bausmės rūšimi ar jos dydžiu, nuteistasis turi teisę teismui per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo pareikšti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodžiu, kad jo kaltės ir bausmės klausimas būtų išspręstas iš naujo. Jam tokio prašymo per nustatytą laiką nepareiškus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti.

Rita Grigalienė

Asociatyvus nuotraukų koliažas

Exit mobile version