Kai Radviliškio gatvėmis greitute skuodžia Aurelija Pranskevičienė (32), nori nenori dėmesį atkreipia šalia moters einantys keturi panašūs vaikai. Kadangi du iš jų yra ūgiu mažesni, o du – aukštesni, gali susidaryti įspūdis, kad tai dvi dvynukų poros. Tačiau tokius aplinkinius greitai pataiso vienas iš berniukų Matas: „Mes esame ketvertukas!”, – patikina septynmetis Aurelijos sūnus.
Kaip jau supratote, Radviliškyje iš tiesų gyvena neeilinė šeimyna. Čia vaistininke dirbanti Aurelija Pranskevičienė drauge su vyru augina ketvertuką – Arijų, Arną, Matą ir Liepą.
Ketvertukas vasario mėnesį jau atšventė savo septintąjį gimtadienį, o jų mama naujienų portalui tv3.lt pasakodama jų gimimo istoriją, prisimena, kad per tuos metus būta visko: ir nerimo, ir bemiegių naktų, ir džiaugsmo ašarų.
Giminėje yra ir dvynių, trynių
„Kai sužinojau, kad laukiuosi ketvertuko, manyje susimaišė emocijų kokteilis, jaučiau ir nuostabą, ir lengvą šoką su džiaugsmu. Gydytojai iš pradžių matė tik tris pilve, o vėliau jau paaiškėjo, kad jie pas mane keturi. Pradžioje jau atrodė daug, o paskui paaiškėjo, kad bus ir dar daugiau“, – dabar prisiminusi juokiasi A. Pranskevičienė. Moters giminėje daugiavaisis nėštumas nėra naujiena, jos senelis yra vienas iš dvynių, o antros eilės pusbroliai – trynukai. Tiesa, vis dėlto Aurelija pripažįsta, kad daugiausiai nerimo jai kėlė nėštumas, mat norėjosi kiek įmanoma ilgiau vaikučius išnešioti sveikus pilve.
Gimė vienas po kito per tris minutes
Gydytojai moteriai prognozavo vos 28 savaičių nėštumą, tačiau ji ketvertuką išnešiojo 31 savaitę. Toks nėštumas ir gimdymas buvo pirmasis ir moterį prižiūrėjusio gydytojo praktikoje.
„Keturis vaikus išnešioti vienu metu yra tikrai, ką veikti… Visas nėštumas būtų buvęs itin sklandus, jei ne ta baisi toksikozė, mane pykindavo ir dieną, ir naktį, gal penkis mėnesius taip tęsėsi, o vėliau praėjo. Tačiau iki pat gimdymo gulimo režimo neturėjau, judėjau pakankamai lengvai“, – sako ji.
Moteriai iš anksto buvo suplanuotas Cezario pjūvis, kuris praėjo sėkmingai. O kadangi Aurelija gavo tik pusinę narkozę, ji kiekvieną kartą girdėdavo, kaip pasaulį išvysta jos vaikai: „Tik girdėjau gydytoją sakant – kūdikis vienas, kūdikis du, kūdikis trys, kūdikis keturi. Per tris minutes jie vienas po kito išlindo“, – šypteli ketvertuko mama.
Vaikučiai gimė itin mažyčiai, mažiausias iš jų tesvėrė vos 962 gramus, o didžiausias – 1,462 kg. Kaip ir priklauso anksti gimusiems neišnešiotukams, Aurelija ligoninėje su ketvertuku praleido daugiau nei mėnesį laiko. Tačiau sparčiai beaugant ir tvirtėjant, vieną dieną visas sveikas ketvertukas kartu su savo mama buvo išleisti į namus.
Neprisimindavo, ką reiškia normalus miegas
Dabar nuo ketvertuko gimimo yra praėję septyneri metai, tačiau Aurelija prisimena, kad išbandymų ir sunkumų, auginant vienu metu keturis vaikus, tikrai buvo nemažai.
„Reikėjo išmokti daug ko, juk tai buvo pirmieji mano vaikai. Pamenu, išmokau ir pamaitinti juos vienu metu, ir pakilnoti. Būdavo greitai užsikaičiu mišinuką, įdedu vienam į burnytę ir paremiu su palute, ant šono paguldau. Jie pavalgo, tada greitai pakilnoju, atsirūgsta“, – juokiasi ketvertuko mama.
Tiesa, moteris prasitaria, kad pirmuosius tris metus ji net neprisimindavo, ką reiškia normalus miegas, o ir miegodavo dažniausiai šalia vaikų: „Net neidavau miegoti į savo lovą, prie jų lovyčių pasiklodavau čiužinį ir miegodavau. Kai vaikščioti jie pradėjo, kambaryje pridėdavau čiužinių, pagalvių, kad tik neužsigautų. Dieną be vyro pagalbos ir į kiemą negalėdavau su vaikais išeiti, juk du dvynukų vežimai, vis tiek rankos pas tave dvi, o vaikai keturi. Bet kažkaip augome, augome ir užaugome“, – šypteli keturių vaikų mama.
Skirtingi tiek išvaizda, tiek ir charakteriu
Paklausus, ar ketvertukas puikiai sutaria tarpusavyje ir yra panašaus charakterio, Aurelija sako, kad visi jie skirtingi ne tik savo išvaizda, bet ir charakteriu.
Pasak ketvertuko mamos, jų namų princesė yra viena tarp brolių auganti Liepa. Ji ne tik viena dukra šeimoje, bet taip pat ir vienintelė mergaitė anūkė savo seneliams. „Ji jaučia, kad gali karaliauti prie brolių, nors prie svetimų žmonių būna kukli. Prie brolių žino, kad tėtis užtars, jei reikės. Labai mėgsta puoštis ir ypač jai patinka mergaitiški dalykai“, – apie dukrą pasakoja Aurelija.
Na, o štai Matas, pasak jo mamos, yra šeimos žvaigždė nuo pat gimimo, kuris mėgsta lyderiauti. Dėmesys jam – ypač svarbus dalykas.
„Matui labai patinka dėmesys, mokykloje eilėraščius deklamuoja, kaip aš sakau, scena yra jo arkliukas“, – sako pašnekovė.
Aurelija pasakoja, kad štai kitas jos sūnus Arijus iš viso ketvertuko yra vyriausias, todėl atitinkamai ir šeimoje jis yra geros širdies vaikas, kuris niekada nerodys dramos scenų ir viskuo pasidalins su savo sese ir broliais, kad tik šeimoje būtų ramybė.
Na, ir galiausiai – Arnas. Aurelija juokiasi, kad šis jos sūnus tikrų tikriausias vyras, kuriam aplinkinių dėmesys visai yra nereikalingas, o kalbos apie eilėraščių deklamavimą net ir būti negali.
Visi keturi – lyg kumštis
Ir nors visas ketvertukas yra skirtingas ne tik savo išvaizda, bet ir charakteriu, Aurelija sako, kad jų vaikai kuo puikiausiai sutaria tarpusavyje ir apgina vienas kitą, kai reikia: „Jie tarpusavyje sutaria gražiai. Šiemet pradėjo eiti į mokyklą, nes priešmokyklinukai pas mus jau eina į klases, tai kaip ir darželyje užstodavo vienas kitą, taip ir čia vienas kitą prižiūri. Mes mokome juos nuo pat mažumės, kad jūs esate vienas kumštis ir turite vienas už kitą stovėti. Tai tą jie daro“, – sako ketvertuko mama. Tiesa, šiomis dienomis šeimos namuose garso ir klegesio girdėti kur kas daugiau nei prieš tai, mat paskelbus šalyje karantiną, daugelis tėvų liko namuose su savo vaikais.
Nustebino mamos veido apsaugos
Vis dėlto Aurelija sako, kad išgyventi karantiną gausioje šeimoje iš tiesų nėra labai paprasta, tačiau didžiausią nuostabą vaikams iki šiol paliko vaistininke bedirbančios mamos apsauginės priemonės. „Kai jie pamatė veido skydus, kitas apsaugas, jiems visiems buvo tokia didžiulė nuostaba, vis klausė, ar aš kvėpuoju. Pirmosiomis karantino dienomis, būdavo, tikrai grįžtu labai pavargusi, tai jie jau pagailėdavo manęs, patylėdavo penkiolika minučių. Tačiau į mano darbą tiek vaikai, tiek vyras šiuo metu reaguoja normaliai. Ne man vienai reikia eiti dirbti, dirba ir daug kitų žmonių“, – sako Aurelija.
Gertrūda Katiliūtė, TV3.lt portalas
