Rodos, taip neseniai buvo pavasaris žalias, o jau mina ruduo ant kulnų. Vasara prabėgo nepastebimai greitai. ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ narius kartu su draugais vasara priviliojo prie jūros. Savaitgaliais bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus iniciatyva, bendruomenės nariai turėjo galimybę nuvažiuoti į Palangą bei Jūrmalą. Karštais saulės spinduliais, vėsiu Baltijos Jūros vandeniu žavėjosi ir džiaugėsi keli šimtai Radviliškio krašto žmonių. Gerai, kai nereikia rūpintis kelione, nuveža ir parveža.
Ankstyvą rugsėjo 22-osios rytą rinkomės prie Radviliškio miesto centrinio stadiono. Šį kartą vykstame į nuostabiąją Nidą. Laukia ilga, bet labai įdomi kelionė. Pro langus gėrimės brėkštančio ryto vaizdais, kylančiais, boluojančiais rūkais, primenančiais didžiulius ežerus – matosi, kad diena bus giedra. Kelionės vadovas Gediminas trumpai supažindina su kelionės maršrutais ir dar pažada keletą staigmenų. Darosi smalsu.
Pirmoji stotelė – Lietuvos jūrų muziejus ir Delfinariumas. Pirmiausia, jame ir lankomės. Įžengus, atsiveria nuostabus jūros pasaulio grožis. Baseinuose nardo ruoniai, pingvinai, delfinai, tingiai snaudžia jūrų liūtai. O kur dar gausybė kriauklių, moliuskų ir kitokių jūros gėrybių eksponatų su išsamiais aprašymais. Patekus į akvariumą, žengiame tarsi jūros dugnu, aplink ir virš galvos plaukioja žuvys: didelės ir mažos. Grožėdamiesi spalvingais koralų rifais, primenančiais miniatiūrinius žydinčius sodus, atsiduriame tarsi pasakų pasaulyje. Na, o kai prasidėjo delfinų ir jūrų liūtų pasirodymas, džiūgavom, plojom ir juokėmės lyg vaikai. Tai buvo puiki relaksacijos dozė. Per tą valandą tarsi mokėmės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus ryšį su jūra ir gamta.
Pasiektas kelionės tikslas – Nida
Iš pradžių vykstame prie 52 m Parnidžio kopos – geriausios Nidos apylinkių apžvalgos vietos. Pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria pustomų kopų vaizdas, matosi Nidos gyvenvietės panorama ir banguojanti Baltijos jūra. Esant geram orui, galima išvysti Ventės ragą, esantį kitoje Kuršių marių pusėje. Prieš akis atsiveria smėlio ir jūros harmonija. Nustebome, jog kopose su gan skurdžia augmenija, galima atrasti tiek grožio ir spalvų.
Laikas suplanuotas, taigi, skubame fotografuotis prie garsiojo, ant Parnidžio kopos viršūnės stovinčio, 1995 metais pastatyto, 13 metrų aukščio, akmeninio Saulės laikrodžio, kuris pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį, rodo tikslų astronominį laiką. Šis Saulės laikrodis 1999 metais, siaučiant uraganui ,,Anatolijus“ buvo nugriautas, bet 2011 metais vėl sėkmingai atstatytas. Parnidžio kopa yra viena iš geriausių vietų stebėti rudenines ir pavasarines paukščių migracijas, lankomiausia vieta visoje Kuršių nerijoje. Siekiant kuo ilgiau išsaugoti Parnidžio kopą, griežtai draudžiama leistis ir kopti stačiais kopų šlaitais. Kartais nesusimąstome, kad kiekvienas neatsakingai žengtas žmogaus žingsnis sujudina ir negrįžtamai žemyn nustumia tonas smėlio. Dar apžiūrime keletą originalių skulptūrų.
O, štai, ir siurprizas – kelionė laivu! Krantinėje pasitinka laivo kapitonas ir maloniai pakviečia į būrinį laivą ,,Laną“. Jo įspūdingi gabaritai – 18 m ilgio, 5,5 m pločio, stiebai 20 m aukščio – leidžia saugiai plaukioti tiek mariose, tiek jūroje. Sėdamės kas į kajutę, kas atvirame denyje. Kapitono padėjėjas varpo dūžiais praneša, kad laivas išplaukia, mat, tokios taisyklės, kurių privalu laikytis. Plauksime apie valandą Kuršių marių pakrantėmis. Dabar jau iš tolo gėrimės kopomis, o pati Nida, kaip ant delno. Gidas atneša seną vokišką žemėlapį, pasakoja užpustytų kaimų ir kopų atsiradimo istorijas, atkreipia dėmesį į riboženklius, įtvirtintus kopose ir Kuršių mariose. Netrukus pamatome ir mūsų pasieniečių patruliuojantį laivą. O grįžtant į krantą, juokaudami, prisimenam sparnuotą frazę ,,Benai, plaukiam į Nidą“. Taigi, atplaukėm. Dar turime laiko pasivaikščioti ir pasigėrėti gražuole Nida. Ir kiek kartų beatvyktum, pamatai ją vis kitokią, išsipuošusią, atjaunėjusią. Tik tie nuostabūs nameliai nendriniais ir čerpiniais stogais bei vėtrungėmis stovi autentiški, nepakitę, džiuginantys savo spalvų deriniais.
Einame pakrante ir, aišku, prisėdame ant garsaus suolelio šalia Vytauto Kernagio. Sėdi maestro su gitara ir svajingai žvelgia į marias. Ir mes atsisveikiname su Nida.
Judame namų link. Grįžtame atsipalaidavę, pailsėję, kupini nuostabių įspūdžių. Diena buvo puiki, o gražiausią dovaną mums šį kartą paruošė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, surengęs šią nuostabią kelionę, parinkęs laiką, kai baigiasi turizmo sezonas, nes bilietai kainavo perpus pigiau.
Tad visų kelionės dalyvių vardu dėkojame Gediminui už šią ir visas ankstesnes suorganizuotas keliones, kurių metu aplankytos nuostabios vietos, gamtos grožis paliko daug gražių prisiminimų.
Radviliškio krašto bendruomenės nariai
