Radviliškio rajone plečiamas kokybiško geriamojo vandens tiekimo tinklas. Ką tik nauji vandens kokybės gerinimo įrenginiai pradėjo veikti dar trijose rajono gyvenvietėse: Jonaitiškyje, Miežaičiuose ir Arimaičiuose. „Žinoma, įrenginiai veikia dar tik kelias dienas ir tam, kad gyventojai pajustų pasikeitusią geriamojo vandens kokybę, turi praeiti dar kelios dienos, bet jau galima akivaizdžiai matyti, kokia yra vadinamojo „žalio“ vandens tiesiai iš gręžinio būklė ir kokia ji jau per filtrus perėjusio vandens“, – sakė Mindaugas Gapšys, UAB „Radviliškio vanduo“ vyriausiasis inžinierius.
Kokybiškas vanduo – geresnė gyvenimo kokybė
Visose šiose šešiose rajono gyvenvietėse yra įrengti centralizuoto vandens tiekimo tinklai, Arimaičių kaime jie atnaujinti 2018 metais, bet tiekiamo vandens kokybė gyventojų netenkino. „Žinoma, vanduo iš gręžinio nėra ir nebuvo kenksmingas sveikatai, bet jo tiek vaizdinės savybės, tiek skonis ir kvapas nebuvo pačios geriausios kokybės, sulaukdavome vartotojų skundų dėl neigiamo geležingo vandens poveikio sugedusios buitinės technikos, nurudusios santechnikos“, – sakė M. Gapšys. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Radviliškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, geriamojo vandens, tiekiamo Prastavonių, Kunigiškių, Miežaičių, Arimaičių, Kaulinių ir Jonaitiškio kaimų gyventojams, kokybė ir savybės (spalva, skonis, kvapas) neatitiko keliamų reikalavimų. Visur be išimties viršijamas leistinas geležies kiekis, beveik visur viršijamas leistinas amonio kiekis, trijose gyvenvietėse viršijamas mangano kiekis.
Tinkamai prižiūrimi įrenginiai – ilgam
Miežaičių ir Arimaičių kaimuose vandens kokybės gerinimo įrenginius pastatė UAB „Infes technologijos“, Jonaitiškyje – UAB „Neostata“. Jonaitiškio, Miežaičių ir Arimaičių kaimų geriamojo vandens gerinimo įrenginių statybos darbų sutartys buvo pasirašytos 2020 m. spalio 6 d., Kaulinių, Prastavonių ir Kunigiškių – mėnesiu anksčiau. Pastatytus geriamo vandens gerinimo įrenginius šiose šešiose gyvenvietėse prižiūrės ir tvarkys UAB „Radviliškio vanduo“, o sukurta infrastruktūra užtikrins kokybiško geriamojo vandens tiekimą kaimo gyventojams. Pasak įrenginių statytojų atstovų, tinkamai prižiūrimi jie tarnaus ilgai, bet tai priklauso ir nuo suvartojamo vandens kiekio, ir nuo vadinamojo žalio vandens kokybės.
Kaulinių, Prastavonių ir Kunigiškių vandens nugeležinimo įrenginius statys UAB „Eigesa“, pradėti juos eksploatuoti planuojama rugsėjo mėnesį.
Jonaitiškio geriamojo vandens gerinimo sistemos įrengimo pradinė sutarties vertė – 71 390 Eur, Miežaičių – 54 329 Eur, Arimaičių – 48 279 Eur, Kaulinių – 49 126 Eur, Prastavonių – 50 941 Eur, Kunigiškių – 55 902 Eur.
Ilguočių kaime ieškoma sprendimo
Baigus įgyvendinti visus šiuos darbus, kokybiškas geriamasis vanduo bus tiekiamas beveik 150 namų ūkių. Šiuo metu Jonaitiškyje yra 26 centralizuotai tiekiamo vandens vartotojai, jiems patiekiama 2–3 kub. m geriamojo, centralizuotai tiekiamo vandens per parą, Miežaičiuose – 25 vartotojai, jiems patiekiama 3–4 kub. m tokio vandens, Arimaičiuose – 37 vartotojai, jiems patiekiama 4–5 kub. m. Pasak M. Gapšio, įgyvendinus šį projektą, UAB „Radviliškio vanduo“ vartotojai beveik visame rajone gers kokybišką centralizuotai teikiamą geriamąjį vandenį. „Kodėl beveik visame rajone? Todėl, kad dar liks Ilguočių kaimo gyventojai, kurie vartoja geriamąjį vandenį iš vietos ūkininkui priklausančio gręžinio, bet pagal panaudos sutartį mūsų įmonė taip pat prižiūri vandens tiekimo tinklus. Šiuo metu ieškoma bendro sprendimo, kaip galima būtų pagerinti iš Ilguočių kaimo gyventojų gyvenimo kokybę“, – sakė jis.
Geležies poveikis
Dėl didesnės geležies koncentracijos vandenyje vanduo tampa rusvas ir drumstas, blogėja jo skonis. Šios drumzlės patenka ir į įvairią buitinę techniką, santechnikos įrenginius.
Geležingam aeruotam vandeniui tekant vamzdynais, juose pradeda kauptis gelžbakterės, mobilizuojančios trivalentės geležies hidroksidą. Kaupiantis šiems dariniams, mažėja vamzdynų skersmuo, jų pralaidumas. Bakterijų veiklos produktai gali suteikti vandeniui nemalonų kvapą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Geriamojo vandens kokybės vadove nurodoma, kad rekomenduojama geležies koncentracija geriamajame vandenyje yra nenustatyta. Pažymima, kad tais atvejais, kai geležies koncentracija didesnė nei 0,3 mg/l (300 mg/l) dėl pakitusio skonio ir spalvos blogėja vandens juslinės savybės.
Amonio poveikis
Moksliniai tyrimai parodė, jog padidintas amonio kiekis vandenyje didžiausią neigiamą įtaką turi vamzdynams, taip sudarydamas sąlygas daugintis mikroorganizmams (gali sukelti varinių vamzdžių, detalių koroziją, skatinti mikroorganizmų augimą). Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumente „Amoniakas geriamajame vandenyje“ pažymėta, kad amoniakas yra toksiškas žmonių sveikatai tada, kai jo suvartojama daugiau nei gebama detoksikuoti. Minėtame dokumente pabrėžiama, kad tikėtina amoniako koncentracija vandenyje tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai neturi.
Mangano poveikis
Net ir maži kiekiai mangano geriamajame vandenyje suteikia jam nemalonų kvapą ir skonį, juodą spalvą. Kai vandentiekio vandenyje mangano koncentracija siekia 0,1 mg/l, jaučiamas nepageidaujamas skonis gėrimuose, nudažomi skalbiniai, santechnikos prietaisai. Manganas geriamajame vandenyje, kaip ir geležis, kaupiasi vandens paskirstymo sistemoje. Pagrindinis mangano šaltinis organizme – maisto produktai, tačiau biologiškai visas pasisavinamas tik vandenyje esantis manganas, todėl geriamojo vandens, kuriame yra pernelyg didelis mangano kiekis, vartojimas gali sukelti kenksmingus fiziologinius efektus, dažniausiai neurologinius sutrikimus. Žalingas mangano poveikis atskirose amžiaus grupėse yra skirtingas. Didžiausią pavojų jis kelia naujagimių nervų sistemai, nes jie su motinų pienu gauna mangano (EPA, 2004). Projektas „Radviliškio rajono savivaldybės Prastavonių, Kunigiškių, Miežaičių, Arimaičių, Kaulinių ir Jonaitiškio kaimų geriamojo vandens gerinimo sistemų įrengimas“ pasinaudojus Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis.
Projekto vertė – 234 753,00 Eur, paramos suma – 186 447,00 Eur, Radviliškio rajono savivaldybės lėšos – 48 306,00 Eur. Projektas finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto vykdytoja – Radviliškio rajono savivaldybės administracija.
Radviliškio rajono savivaldybės informacija
