Per praėjusius metus į ,,Vaikų liniją“ kreipėsi daugiau kaip
176 tūkst. vaikų. Pagrindinė problema, kurią išsakė vaikai –
santykiai su draugais, antroje vietoje – santykiai su tėvais. Skundai
dėl patirtų patyčių užėmė trečią vietą pagal skambučių
skaičių. Šiandien patyčios persikėlė ir į internetą, kur vaikai
mokosi, bendrauja ar žaidžia žaidimus. Vaiko teisių gynėjai
atkreipia tėvų dėmesį, kad nors socialinės medijos atveria beribes
bendravimo ir pažinimo galimybes, laikas praleistas virtualioje
erdvėje vaikams gali būti pavojingas, žeminantis bei skaudinantis,
tad reikėtų atidžiau stebėti, kur vaikai naršo, su kuo ir kaip
bendrauja.
Po kauke gali slėptis bet kas
Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologės
Neringos Jankauskaitės, internetinės patyčios – socialiniai tinklai
ir internetiniai žaidimai yra virtuali žaidimų aikštelė, kurioje
vaikai gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis ištisą parą.
Pastebima, kad kuo ilgiau bendraujama internetu, tuo giliau vartotojas
yra įtraukiamas į jo erdvę, auga jo pasitikėjimas virtualiais
,,draugais“. Vaikai ir paaugliai dėl patiklumo arba specialiai
įtraukti piktadarių gali tapti socialinėse medijose tykančių
pavojų taikiniu, nes internete ne visi prisistato tuo, kuo yra iš
tikrųjų, tuo pačiu ir patys vaikai, nes juos traukia galimybė
eksperimentuoti, ,,keisti“ gyvenimą, patirti naujų įspūdžių, gal
net pademonstruoti savo ,,galias“. Dažniausiai pasitaikanti grėsmė
yra psichologinis smurtas, kuomet vaikai gali būti užgauliojami,
šaipomasi iš jų šeimos, aprangos, išvaizdos arba tiesiog žeminama
jų savivertė, vadinant įvairiausiais niekinamais žodžiais. Ne ką
mažesnė grėsmė užslėptos patyčios kai panaudojus vaiko atvaizdą
viešojoje erdvėje gali būti sukuriami vaiką niekinantys vaizdai.
N. Jankauskaitė sako, kad labai svarbu vaikams paaiškinti, kad
dalykai, kaip pvz.: asmeninės žinutės, nuotraukos iš vakarėlių,
apsinuoginusio nuotraukos, kuriomis vaikai linkę dalintis
internetinėje erdvėje, niekur nedingsta. Vaikams reikėtų
paaiškinti, kad tas turinys, kuriuo jie dalinasi, gali jiems padaryti
žalos. Svarbu paaiškinti vaikams, kad jų nuomonės jiems augant
keisis, tačiau internete pasidalintos informacijos visiškai panaikinti
nėra galimybės. Internete vaikai gali susipažinti su asmenimis, kurie
yra pavojingi, susiduria su rizika patirti seksualinį priekabiavimą,
taip pat gali būti skatinami žalotis ar net žudytis.
Patiklūs vaikai atskleidžia prisijungimų kodus
Kai vaikas patenka į rimtą bėdą ar nebegali kęsti kažkieno
grasinimų ir reikalavimų, pranešimai apie grėsmes virtualioje
erdvėje patenka į policijos akiratį. Pareigūnai sako, kad grėsmės
internete – neišgalvota problema.
,,Dėl grėsmių internete, galiu patvirtinti, kad nepriklausomai nuo
vaikų amžiaus ir laiko praleisto internete, jiems kyla pavojai.
Pačios grėsmės kyla iš bendravimo platformų, kadangi vaikai linkę
labiau įsitraukti į pokalbius, nori viską išbandyti ir taip gali
papulti į sukčių pinkles, kurie yra susikūrę netikras paskyras,
dėl ko jie gali pateikti savo ar tėvų asmeninius duomenis ir
nukentėti“, – sako policijos pareigūnas Romas Stašauskis.
Kiek šiuo metu yra virtualioje erdvėje nukentėjusių nepilnamečių,
pasakyti sunku, nes tai paaiškėja tik praėjus kuriam laikui, kai
tenka aiškintis pasekmes.
Nusikaltimus daro ir patys vaikai
Aiškėja ir kita neraminanti tendencija – vaikai internete tampa ir
tais piktadariais, nuo kurių nukenčia kiti. Vaiko teisių gynėjai
sako, kad yra buvę atvejų, kai nepilnamečiai patys ima sukčiauti
internete, iš bendraamžių ar net suaugusiųjų išvilioja pinigus.
,,Domėkitės savo vaikais, klauskite jų ar jie naudojasi socialiniais
tinklais, jeigu yra susijungę žaisti žaidimus, paprašykite parodyti
su kuo ir kokius žaidimus žaidžia. Kartu su vaiku peržiūrėkite jo
profilį. Tėvai gali pasitikrinti kompiuterio paieškų istorijoje,
kokius tinklalapius lankė jų vaikas, tačiau vaikai gali ištrinti
naršymo istoriją, dėl to tėvai turėtų parsisiųsti tam tikras
turinio filtravimo programas, kurios blokuotų nepageidaujamo turinio
internetinius puslapius. Kitas signalas – nepraleisti pro akis, jeigu
vaikas staiga ,,praturtėja“: atsiranda brangių daiktų, kuriems
nedavėte pinigų, vaiko draugai ima pasakoti, kad jis vedėsi juos į
kavines ar žaidimų kambarius, arba priešingai – vaikas ima prašyti
pakankamai didelių pinigų sumų“, – sako psichologė N.
Jankauskaitė.
Jeigu vaikas, internete atlikęs neleistinus veiksmus yra vyresnis nei
14 – kos metų, atsakomybė gali būti taikoma jam pačiam, jeigu vaikas
jaunesnis – atsakys tėvai.
Pažemintas ir apgautas vaikas išgyvena dideles kančias
Pasak psichologės, patyrus patyčias ar apgaulę net ir iš visai
nepažįstamų žmonių vaikas išgyvena gilų sukrėtimą – patyčios
labai stipriai paveikia vaiką, ypatingai tuo atveju, kai tyčiojasi
daugiau negu vienas asmuo.
„Neretai jausmai, kuriuos vaikai patiria patyčių ar priekabiavimo
metu, sukelia tokius pojūčius, kad jie negali vieni su tuo kovoti.
Vaikas gali jaustis nesaugus būdamas net ir namuose. Kadangi
internetinės patyčios vyksta virtualioje erdvėje, vaikui gali
pasirodyti, kaip tai yra nuolatinis procesas. Įžeidžiančios
žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti pasidalinti su
daugybe asmenų. Kartais patyčių aukos jaučia stiprų pyktį dėl to,
ką joms teko išgyventi, neretai nori atkeršyti savo skriaudėjams“,
– pastebi N. Jankauskaitė.
Pasak psichologės, bandyti keršyti yra žalinga, nes auka dar
stipriau įsitraukia į diskusijas su besityčiojančiais ir tai gali
paskatinti dar didesnė agresiją aukos atžvilgiu. Apgautas ir
pažemintas vaikas gali rimtai susirgti – gali jausti pykinimą,
galvos ar pilvo skausmus, gali atsirasti odos ligos. Svarbu atkreipti
dėmesį į tai, kad patiriamos patyčios gali sukelti ir suicidines
mintis bei paskatinti vaiką save žaloti, nes tai jam atrodo, kaip
vienintelis būdas, kuris gali padėti išvengti užgauliojimų. Labai
svarbu laiku pastebėti pasikeitusią vaiko savijautą ar elgesį bei
kreiptis pagalbos į atitinkamus specialistus, pasikalbėti su vaiku,
išsiaiškinti kas vyksta.
Tarnybos psichologė sako, kad bet kokiais klausimais vaikai visų
pirma turėtų kreiptis į jiems pažįstamą, didelį pasitikėjimą
keliantį suaugusį asmenį. „Šeimose reikia puoselėti
pasitikėjimą vienas kitu, pasitikėjimą tėvais netgi tada, kai
iškyla rimtos problemos. O tėvai turi suprasti, kad vaikams mažų
problemų nebūna – negavę atsakymo namie, jie gali susirasti toli
gražu ne patį tinkamiausią ,,patarėją“ internete. Reikia ugdyti
vaikų sąmoningumą – jeigu jie patarimų negauna namie, turėtų
žinoti, kad mokyklose dirba geri pedagogai, o ir vaiko teisių apsaugos
specialistai visada pasiruošę patarti ir padėti bet kokio amžiaus
vaikams“, – sako N. Jankauskaitė.
Saugaus interneto ABC
Psichologė pateikia galimas bendras šeimos taisykles, kurios galėtų
padėti vaikui saugiai naudotis internetu:
* Nesidalinti asmeninėmis nuotraukomis su nepažįstamais asmenimis;
* Neatskleisti asmeninės informacijos, (adreso, telefono numerio ir
t.t.);
* Nesidalinti su kitais asmenimis savo slaptažodžiais ar
prisijungimais (išskyrus su tėvais);
* Neiti susitikti su asmeniu, su kuriuo susipažinai internete, be
tėvų sutikimo ir žinios;
* Neatsakinėti į grasinančias žinutes, el. laiškus;
* Visada papasakoti tėvams, ar kitam suaugusiam asmeniui, kuriuo
pasitiki, apie pokalbius internete, kurie sukėlė nemalonius jausmus,
ar buvo įtartini;
* Nereaguoti į pasiūlymus ,,užsidirbti“ pinigų;
* Nelįsti į kitų asmenų svetaines, el.paštus, profilius, paskyras
netgi tada, kai kitas asmuo atskleidžia prisijungimus ir patiems šių
prisijungimų neprašyti.
Kiekvienas vaikas, ar vaikų įstatyminiai atstovai dėl vaiko patirtos
žalos ar kitų problemų visuomet gali kreiptis ir į vaiko teisių
gynėjus. Visus kontaktus galima rasti svetainėje: www.vaikoteises.lt
[1]
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius, komunikacija@vaikoteises.lt
VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Labdarių g. 8, 01122 Vilnius
Tel. (8 5) 210 3070
Tel. (8 5) 233 2572
Tel. (8 5) 210 3090
El. p. komunikacija@vaikoteises.lt
