Provincijos šabakštynų prasmė

Provincijos šabakštynų prasmė

Deja, šeimų maršas imperatyvo visuotiniam sukilimui, streikams neįžiebė. Jau matome, kad tinka ir komercinio karantino beprasmybės, mokyklų likvidavimai, Agnė Bilotaitė padėjėju pasirenka vyruką su viduriniu išsilavinimu, bet pelningu 2000 eurų atlyginimo garantu.

Kas važiavote keliu Jurbarkas- Raseiniai – Kėdainiai ir pro Gudžiūnus neriat  Šėtos link, prie Dotnuvos mato šimtus, tūkstančius hektarų arimų, laukų, pievų. Jų nebėra kam dirbti, stambūs ūkininkai išparduoda gyvulius, techniką ir vyksta užsienin, arba čia privatiems pilvočiams parsiduoti už sardelių maišelį.

Radviliškio savivaldybės ponų buvo gražios deklaratyvios šnekos apie verslumą, jaunimo įtraukimą į užimtumą, darbo vietų kūrimą. Bet jos ir vėl liko tik šnekomis.

Be pabaigos trunkanti kinų liga panardino politikus į egoizmo ir amnezijos foną.

Griūva kaimo mokyklų pastatai, buvusios bendrovės, garažai, sandėliai, trina rankomis metalo kupčiai iš Baisogalos krašto pjaustydami armatūras, vielgalius.

Seniūnams, seniūnaičiams yra tas pats, kad žmogus laukdamas autobuso atlikti karališką reikalą neria kur į krūmus, o mažam  miestelyje net nesugeba kelių policija išrauti iš kelkraščio 15 metų nuvirtusį greičio ženklą, tad nenuostabu, kad 3 valandą nakties praskrieja lenktynininkai ir romai su žolikės bizniuku.

Apie saviveiklos kolektyvus, būrelius, klubus, sekcijas  net nėra diskusijų.
Dar vieno  miestelio stadione latrai skaniai išgėrę aliuko pasišlapina ant milijoninių ES projektų ir fondų.  Tai dar kažkada buvo toks projektas – „Kaimo vaikai“, kur planuotas jaunimo kūrybiškumo ugdymas, savanorystė, bendruomeniškumas.

Sukūrus tūkstantmečio mokyklų elitinį tinklą kaimų ateitis apokaliptinė. Jie neberūpi nei europarlamentarams, nei išeiviams, emigrantams. Ar prireiks naujai besiformuojantiems politiniams judėjimams irgi retorinis klausimas?

Ruslanas Baranauskas, LMS narys

Exit mobile version