Iškart po Vėlinių, lapkričio 3 dieną, sukaks du metai kaip šios kadencijos Seimo nariams bus įteikti pažymėjimai. Laminuotos kortelės, aktyvuotos po priesaikos, išrinktiesiems suteikė prieigas prie valdžios galių ir tapo jų žmogiškųjų silpnybių išbandymu.
R. Karbauskis tada didžiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašu, kuriame susiduria partiniai ir nepartiniai kandidatai.
„Galiu patikinti jog tai žmonės kuriuos vienija daug stipresnis ryšys nei tik partinis bilietas – juos vienija vertybinis pagrindas. Tarp mūsų yra žmonių, kurių nuomonės vienu ar kitu klausimu skiriasi – ir man dėl to nei kiek nebaugu.“ Taip prieš du metus jis įtikinėjo visą Lietuvą.
Nors per Seimo rinkimus buvau vienintelis kandidatas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo, kuris rinkimų kampanijos metu nenaudojo pinigų iš partinės kasos, norėdamas išsaugoti savo nepriklausomumą, tikėjau šių žodžių nuoširdumu.
Kai kas mano, kad mane antrai kadencijai į Seimą iškėlė valstiečių remiama banga. Todėl turiu jaustis jiems už tai dėkingas.
Deja, aritmetika sako ką kitą. Pirmame ture vakarinėje apygardoje, kurioje buvau išrinktas į Seimą, už mane balsavo 9182 rinkėjai, o už LVŽS sąrašą balsavo 5672. Taigi, nemaža dalis, kuri balsavo už mane, nebalsavo už „valstiečius“. Be to, mano agitacija vakarinėje apygardoje tikrai padėjo užpraeitų rinkimų LVŽS rinkėjų skaičių 692 padidinti beveik penkiais tūkstančiais.
2016 m. Seimo rinkimuose LVŽS sąraše iš septintos vietos 32692 pirmumo balsais buvau reitinguotas iš septintos vietos į penktą.
Jau nekalbant apie tai, jog jei ne aš, kažin ar Saulius Skvernelis būtų ėjęs „obuoliauti“ su Ramūnų Karbauskiu.
Be to, sąrašo idėja, kad pirma ne partiniai bilietai, o vertybės ir kompetencija, daugiau priklauso ne R. Karbauskiui, o man.
Taigi, nežinia kam kas yra skolingas už tai, kad šiandien turi tas galias, kurias gavo pasinaudoję kitų pasitikėjimu ir idėjomis.
Jau nekalbant apie Agne Širinskienę, kuri valstiečių sąraše buvo įrašyta tik mano asmeninių pastangų dėka.
Prisipažinsiu, tada niekaip negalėjau įtarti, kad sudarysiu sąlygas dievo baimingai Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentai iššauti į valdžios piramidės viršūnę ir per du metus tapti penkta įtakinga valstybės politikos persona po prezidentės, premjero, Seimo pirmininko ir R. Karbauskio, kuri pastarajam padės šiandien galąsti apkaltos kirvį man.
Kai išgirdau iš žurnalistės jau gal metų senumo pagarsinto įrašo, kuriame minima mano pavardė, R. Karbauskis su A. Širinskiene ruošia man apkaltos procedūrą, ilgai juokiausi. Niekaip negalėjau patikėti, kad Gretos ir Agro koncerno neliečiamumo nuoskaudos nuleis juos iki tokio žemo buitinio keršto lygio.
Kai kas piktdžiugiškai pasakys, taip man ir reikia. Sutinku. Ar tai bus korupcinėje byloje nuo mero pareigų nušalintas R. M. Račkauskas ar R. Karbauskis su A. Širinskiene, budriai saugantis Agro koncerno paslaptis, už juos visus turiu atsakomybę prisiimti aš, nes esu prisidėjęs prie valdžios galios įteikimo jiems.
Esu atsakingas, kad neįžvelgiau juose priklausomybės valdžios troškuliui. Tai tas pats, kas pasiūlyti taurę alkoholikui prieš sėdant jam prie vairo.
Neseniai Seime svarstant rezoliucijos projektą „dėl daromo neleistino spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir neteisėto įrašo“ teko pripažinti karčią tiesą:
„Turime teisėtai išrinktą Seimo pirmininką ir jo pavaduotojus, bet virš jų įsisuko lizdą Seimo viršininkas R. Karbauskis su viršininkiene A. Širinskiene.
[…] jų dėka Seimas vis labiau panašėja į politinį cirką ir eilinį politinį turgų. […] skundai, pletkai, apkalbos, šantažas, šių dviejų žmonių dėka tapo neatsiejama šios kadencijos Seimo politinės antikultūros dalimi.“Jei kas mano jog jie daugiau nei metų senumo įrašo istoriją dėl VTEK ištraukė tam, kad paveiktų Švietimo ir mokslo ministrės tyrimą, manau, klysta.
Tikrai Seimo viršininkas su viršininkiene apakinti banalaus keršto, net nesusimąstė, kad jų pučiamas skandalas, dėl neteisėto poveikio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, atsisuks prieš juos.
Jei tai būtų tik dviejų žmonių problema, tai neverta būtų apie tai kalbėti iš Seimo tribūnos. Bet tai jau tampa ne tik viso Seimo, bet ir valstybės problema.
Kiek mes kartų dėl tų dviejų žmonių nepamatuotų ambicijų jau užlipome ant konstitucijai prieštaraujančių įstatymų.
Ir kiek dar užlipsime dėką A. Širinskienės „teisinio išprusimo“ ir R. Karbauskio įsivaizdavimo jog konstitucija jam tarsi jo tautinio kostiumo kelnės – noriu užsimaunu, noriu nusimaunu.
Seimo viršininko ir viršininkienės organizuojamos apkaltos nebijau. Jei yra norinčių ant jų kuriamo apkaltos laužo sunešti savo malkas – prašau nedelsti.
Bet esu įsitikinęs, kuo labiau jis bus kuriamas, tuo labiau bus apšviesti šio laužo kūrėjų tikrieji veidai.“
Kaip ir būtų galima ties ta vieta ir baigti, bet šiek tiek norėtųsi apsistoti ties R. Karbauskio ir A. Širinskienės priklausomybės vienas nuo kito. Tuo labiau, kad šių santykių įkaitai tampa ne tik didžiausia frakcija Seime.
Ko gero čia psichoterapeutai turėtų atsakyti iš kur pas Ramūną yra toks noras turėti globėja, o pas Agnę – turėti globotinė, kurį anksčiau ar vėliau paverčia vos ne religiniu garbinimo objektu.
Toks priklausomumas ir atsidavimas vienas kitam sustiprinamas tikėjimu šventa savo misija šioje žemėje. Tie, kurie tuo suabejoja, iš karto tampa priešais.
Jei prieš du metus R. Karbauskį nuomonių įvairovė frakcijos viduje nebaugino, tai dabar tai tampa susierzinimo ir įtampos šaltiniu. Išsiplėtojusi Širinskienės tyrimų tarnybos (ŠTT) veikla tampa tarsi rimbu turintiems kitokią nuomonę.
Palaipsniškai, prieš du metus išrinkta politinė jėga, kuri prisistatė kaip kitas pasirinkimas, tampa eiline sistemine valdžios jėga, kurioje lojalumas vadui tampa pagrindine vertybe, kurioje valdžios kėdės išsaugojimas tampa pagrindinis tikslas, nes kaip visada viskas daroma ne dėl savęs, o tik dėl „Lietuvos“.
Eilinį kartą esančius valdžioje sukausto ta pati valdžia. Eilinį kartą nelaisvus žmones valdžioje bando beviltiškai kurti laisvę kitiems.
Valdžios galių kaliniams norisi priminti vieną paprastą tiesą, jog nėra amžinų valdžių, o yra tik amžina iliuzija, kad turima valdžios galia yra amžina.
Paradoksas yra tame, kad dažnai buvęs valdžios galių kalinys ir toliau nori gyventi ta iliuzija ir savo išlaisvėjimą nuo valdžios galios negali priimti kaip laisvę. Taip ir lieka amžiams surakintas įtikėtos iliuzijos grandinėms.
Linkėčiau R. M. Račkauskui, R. Karbauskiui su A. Širinskiene išvengti tos lemties.