Kovo 9 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi žurnalistė, redaktorė bei tiriamosios žurnalistikos laidų vedėja Rūta Janutienė. Viešnia pristatė savo knygą „Raudonoji Dalia“.
„Raudonoji Dalia“ – knyga apie asmenybę
„Knyga pirmą kartą buvo išleista 2013 m. Šiai knygai parašiau dar vieną dalį, ji papildyta naujais faktais ir siužeto linijomis, o tai, kas rašant pirmąją laidą buvo nuojauta, visiškai pasitvirtino. Tai knyga ir apie asmenį, ir apie jo politiką: apie simpatišką, baltapūkę mergaitę, kuri taip įtikėjo komunistiniu projektu, kad 23 metų tapo komuniste ir savo bendramokslius bei dėstytojus stebino dideliu ideologiniu pasikaustymu.
Kovo 11 d. Grybauskaitė sakys žodį „mes“, tačiau Nepriklausomybės diena – ne jos šventė. Prieš 30 metų, Kovo 11 – ąją, D. Grybauskaitė buvo aukštosios partinės mokyklos darbuotoja, kuri tik vasaros viduryje pasiėmė paskutinę algą ir ilgam dingo. Po kurio laiko atsirado A. Brazausko aplinkoje, vėliau ją atrado V. Landsbergis ir ėmė siūlyti dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau D. Grybauskaitė pasiūlymą išmainė į Europos komisaro postą, o iš Briuselio ji grįžo jau su konservatorių palyda. Visi tie jos gyvenimo periodai apipinti gūdžiomis paslaptimis ir melu. Yra keli laikotarpiai, kai apskritai neaišku, kur ji buvo.
Per 10 valdymo metų D. Grybauskaitė sugrąžino Lietuvą į praeitį, į sovietinius laikus, kai žiniasklaida buvo griežtai kontroliuojama, o politikų nepaklusimas baigdavosi susidorojimu. Su žiniasklaida ji elgėsi griežtai, kiekvienoje didesnėje redakcijoje turėjo savo „ambasadorius“, kuriems buvo perduodama, apie ką rašyti, ko nerašyti. Politikai skundėsi, jog juos šantažuoja ir jais manipuliuoja“, – trumpai apie knygą „Raudonoji Dalia“ ir joje atskleistas paslaptis papasakojo jos autorė R. Janutienė.
Popietės dalyvių klausimai viešniai
Po trumpo knygos „Raudonoji Dalia“ pristatymo, popietės dalyviai žurnalistei uždavė aktualių klausimų.
„Ar jums neatrodo, kad dažnai žurnalistai iškelia tai, kas neaktualu? Kodėl nebuvo rašoma apie V. Adamkų ir kaip jis pasielgė su „Mažeikių nafta“? ,- klausė bendruomenės nariai.
„Mano pirmoji knyga buvo „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“, už kurią gavau V. Kudirkos premiją. Šioje knygoje aprašyti visi V. Adamkaus veiklos užkulisiai.
Kas dėl dabartinių žurnalistų, tai iš tiesų mes seniai negauname kokybiškai paruoštų, objektyvių ir nešališkų žinių. Jeigu pilietis nori sužinoti, kas iš tiesų vyksta, turi pats įvairiuose šaltiniuose ieškoti informacijos. Politologas A. Krupavičius sakė, kad šiuo metu valdžioje – Gariūnų karta. Tai tokių žmonių karta, kuriems sakė, kad mokslas nesvarbu, svarbu pinigai čia, dabar ir iš karto. Politikoje dėl to priimami nemokšiški sprendimai“,- į klausimą atsakė R. Janutienė.
„Žmonės matė, kokia yra D. Grybauskaitė, tai kodėl ją rinko antrai kadencijai. Jeigu nebūtų įstatymo, ribojančių kadencijas, tai ji būtų amžina prezidentė kaip Putinas?“- nuskambėjo klausimas.
Pasak žurnalistės, toks variantas būtų galimas: „Realiai nebėra ideologinių skirtumų tarp partijų – nėra stiprios kairiosios partijos, turime daug liberalių partijų. Kovojama tik už tai, kas atsisės prie resursų, o sprendimai bus tie patys. Realybėje šalį valdo nekonstituciniai įtakos dariniai“.
„Ar neatrodo, kad prezidentai neskaitė konstitucijos – Lietuva yra parlamentinė – prezidentinė valstybė, bet ne prezidentinė – parlamentinė. Buvo uždrausti visi rusiški kanalai, ar nebuvo pažeistos tautinių mažumų teisės?“,- domėjosi popietės dalyviai.
„Lietuva sugebėjo pagrįsti, kad transliuoja laidas tautinėms mažumoms – problemą išsprendė nacionalinis transliuotojas. Visų rusiškų kanalų iš tiesų negalima retransliuoti, nes daugelis rusiškų kanalų skleidžia propagandą.
Konstitucija – klausimas kiekvienam iš mūsų. Prezidentui turint atstovus redakcijose galima priversti rašyti tai, kas patogu, o kas nepatogu – nutylėti. Kai S. Skvernelį išmetė iš ministrų, jį panardino į informacinį dugną – nebekvietė į jokias laidas. Tokie susitarimai Lietuvoje yra. Žmonės visada turi galimybę rinktis, už kurį politiką balsuoti, bet dažniausiai atmeta tuos, kurie gauna mažiau viešumo. Manau, jeigu prezidentu būtų tapęs A. Juozaitis su visais jo trūkumais, Lietuva daugiau keistųsi į gera“,- atsakė R. Janutienė.
„Kokia nauda, kad parašėte šią knygą – likote be televizijos, persekiojo įvairios tarnybos?“,- domėjosi radviliškiečiai.
Pasak viešnios, žurnalistai
rašo ne tam, kad ką nors suimtų. Žurnalisto darbas suteikti piliečiams svarbių
žinių.
Popietės dalyviai teiravosi viešnios, kokia jos nuomonė apie prezidentą
G. Nausėdą.
„Aš nebalsavau antrajame rinkimų ture, nes neturėjau už ką. Kodėl? Regioniniame
parke stovi stiklinis namas. Man nepatinka, kad
G. Nausėda privertė įstatymą jam nusilenkti regioniniame parke
pasistatydamas namą, kurio architektūra
kertasi su aplinka, dėl to, kad
jam taip gražu. Jis viešą interesą pastūmė į šalį ir patenkino savąjį.
Kita vertus, jis pirmasis
prakalbo apie dviejų greičių Lietuvą ir pasiūlė progresinius mokesčius. Kol kas
dar neaišku, ar Nausėda bus tas prezidentas, kurį mes prisiminsime“,- sakė
žurnalistė.
Radviliškiečiai
teiravosi žurnalistės, ar ji balotiruosis rinkimuose į LR Seimą
„Nenoriu patekti į tokį Seimą, koks jis dabar yra. Jeigu eisiu į politiką,
tai tik daryti esminių permainų tai antrajai Lietuvai, o ne pasėdėti“,- atsakė
R. Janutienė.
„Klaipėdos
terminalas nuostolingas, bet kodėl ir toliau į jį kišame pinigus?“,- klausė
bendruomenės nariai.
„Žmonės tikisi stiprios valdžios. LR Seimo rinkimuose „valstiečiai“ nesitikėjo, kad gaus tiek daug valdžios, turėjo būti „valstiečių“- konservatorių koalicija. Ar ne dėl to pagrindinės „pinigų“ ministerijos buvo atiduotos konservatorių žmonėms? Jie ir sprendė. Niekas neturėjo valios ir kompetencijos nutraukti nenaudingą laivo nuomos sutartį.
„Kai buvo atvykęs V. Uspaskich, jis sakė, kad
mes tik už laivo nuomą sumokame apie 340
mln. eurų per 10 metų, kai rusai už 280 mln. eurų nusipirko laivą ir pasistatė
Kaliningrade“,- viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Ar
jus dar matysime kokioje nors laidoje?“,- domėjosi popietės dalyviai.
„Su kolege padarėme laidelę internete „Pinigų yra“, kurioje nagrinėjame viešuosius pirkimus. Štai L.
Kukuraitis už 60 tūkst. eurų perka laidą
„Kakadu vaikai“, kurios trukmė – 5 minutės. Organizuoja laidą „Vaikų forumas“, už kurią – E.
Jakilaičiui ir L. Šeškui sumoka 30
tūkst. eurų. Kariuomenė gavo daug pinigų, už kuriuos prekes perka per tarpininką iš „Moki – veži“. Vadinasi,
nuo kiekvieno grąžto kažkam kapsi
procentas“,- apie naują projektą papasakojo žurnalistė.
„Kokios
mažų partijų perspektyvos?“,- domėjosi
susirinkusieji.
Pasak R. Janutienės, jeigu mažos partijos susijungs, turės didelę
perspektyvą. Jeigu partija rinkimuose nepereina 5 proc. barjero, balsai nueina
į priešingą pusę, nei žmogus balsavo. Vadinamos mažosios partijos visos
panašios, sako panašius dalykus. Jas reikia spausti apsijungti ir tada galima eiti su jais ir už juos balsuoti.
Jeigu mažos partijos nesusijungia, tada yra balsų skaidymas.
„Buvo atvykęs V. Sinica, apie tą patį kalbėjome. Mažų partijų elektoratas labai panašus“,- viešniai pritarė
bendruomenės pirmininkas.
„Kokia jūsų nuomonė apie I. Šimonytę? Kodėl
konservatoriai rinkimuose kviečiasi pagalbos nepartinį liberalų žmogų?“ –
viešnios pasiteiravo G. Lipnevičius.
„Tai lyderių lizingas. I. Šimonytė nėra įforminusi
savo partinių santykių. Ji pagal veikimą – oligarchinės sistemos dalis,
atidirbinėja tiems, kurie turi galios“,- sakė viešnia.
Pasak R. Janutienės, šalį valdo ne konstitucinė valdžia ir tai yra blogiausia, kas įvyko. Turime oligarchine struktūrą, yra advokatų kontoros, kuriose rašomi įstatymai, kurie po to priiminėjami Seime.
Susitikimo pabaigoje popietės dalyviai viešniai už knygos pristatymą bei išsamius atsakymus į klausimus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius nuo visos bendruomenės įteikė puokštę gėlių.
Vėliau visi norintieji galėjo įsigyti knygą „Raudonoji Dalia“ su autorės autografu.
Bendruomenės nariai už paruoštą kavą bei arbatą ir sutvarkytą salę dėkoja G. Chodosovskajai, V. Goštautienei, V. Girštautienei, J. Bagdžiūnienei.
„Radviliškio krašto“ informacija