Rugpjūčio 26 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ „Kavos popietėje“ bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alvidas Trilikauskas.
Popietės metu buvo aptartos maisto produktų kokybės, gyvūnų laikymo problemos.
Javai purškiami nuodais
Pastaruoju metu daugelį žmonių neramina vadinamuoju raundapu nupurkšti javai, kurie vėliau naudojami maistui.
„Kai iškyla rimtų problemų, mes informuojame apie jas visuomenę per spaudą, o šiandien pasistengsiu atsakyti į jums rūpimus klausimus. Turbūt girdėjote apie siaučiantį afrikinį kiaulių marą, tačiau atsiranda žmonių, laikančių kiaules, kurie nieko apie marą nėra girdėję. Šiuo metu mūsų rajone pas kiaulių laikytojus maro židinių nėra nustatyta. Virusas, sukeliantis šią ligą, yra persimetęs į Suvalkiją ir aplink ją esančius rajonus. Radviliškio rajone šiais metais nustatyti 2 afrikinio kiaulių maro atvejai šernams. Vienas sausio mėnesį Grinkiškio seniūnijoje, kitas balandžio mėnesį Šaukoto seniūnijoje. Tiek kiaulių laikytojų, tiek šernų populiacija rajone yra smarkiai sumažėjusi. Šernų medžiotojai per pirmą pusmetį sumedžiojo tik apie 150, kai ankstesniais metais būdavo dvigubai daugiau.
Yra problemų su gyvūnais augintiniais: jie neprižiūrimi, nešeriami, apkandžioja žmones.
Vasarą nemažai būna pranešimų apie netinkamai laikomą ir sugedusį maistą. Tiriamas atvejis, kad gavę maisto pakeltą žmonės sausainiuose rado kirminų. Kol kas gautas tik vienas toks skundas. Blogai, kai nepasiturintiems žmonėms dalinami galimai sugedę produktai. Jeigu nusipirkote sugedusį maisto produktą, turite kreiptis į parduotuvę ir jums grąžins pinigus, tačiau jeigu su pardavėjais negalima susitarti, ateikite į Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios adresas Radviliškyje Gedimino g. 63 a. (tel. Nr.8 422 53218). Gavę pranešimą, atliekame subjekto patikrinimą ir nustatome tiekiamų į rinką produktų kokybę bei išsprendžiame iškilusias problemas.. Per metus tarnyba gauna apie 50 skundų“ – sakė svečias. Maždaug pusę jų būna dėl netinkamo maisto, kita pusė – dėl gyvūnų gerovės pažeidimų.
„Kaimuose maisto parduotuvėse tenka matyti nemažai maisto produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu, turėtų kažkas tikrinti, kad tokių atvejų nebūtų“,- pastebėjo popietės dalyviai.
„Rajone yra per 200 prekybos vietų, jos yra tikrinamos pagal rizikos grupę. Mažos rizikos parduotuvės tikrinamos rečiau, didesnės rizikos dažniau. Tikrinimo intervalas gali būti nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau gavę pranešimus visada važiuojame tikrinti“,- atsakė A. Trilikauskas.
„Maisto kontrolę Radviliškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vykdo du darbuotojai, tai jiems apvažiuoti visus prekybos taškus tikrai būtų sudėtinga“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Norėčiau sugrįžti prie glifosatinio herbicido arba raundapo, kuris yra skirtas naikinti piktžolėms, tačiau ūkininkai jį naudoja purkšti grūdines kultūras – jis džiovina grūdus. Mes šį chemikalą suvalgome per miltus, makaronus. Glifosatinis herbicidas gali sukelti vėžį. Ar pavyksta užkardinti šio pavojingo chemikalo naudojimą?“,- klausė svečio bendruomenės pirmininkas.
„Visas pasaulis žino, kad glifosatas kenksmingas, tačiau uždrausti jį naudoti kol kas nesugebame. Lietuvoje jis leidžiamas naudoti iki 2025 metų. Mūsų tarnyba ima mėginius pagal nurodytą stebėsenos planą. Lietuvoje ištiriama per šimtą mėginių. Mes rajone per metus turime paimti 4 tokius mėginius. Praėjusiais metais paimtuose mėginiuose glifosatų nerasta. Buvo tiriami grikių mėginiai. Šiais metais kol kas yra paimti du mėginiai, glifosato juose nenustatyta. Lietuvoje yra randama glifosato grūduose. Ne visi ūkininkai naudoja tą preparatą. Dažniau chemikalas naudojamas, kai yra drėgni metai arba kai grūdinės kultūros ne laiku subręsta, tai yra pupos, žirniai, vasariniai kviečiai. Jeigu nepraėjo dvi savaitės nuo nupurškimo, šiuose produktuose randama glifosato. Tačiau daugumoje žmonės šį intervalą išlaiko. Mes nežinome, koks tas kiekis yra pavojingas, tačiau, kai nuolat naudojamas nuodingas grūdas, žmogaus organizme nuodai kaupiasi. Tai lėtai veikiantis nuodas, sukeliantis vėžį. Šis chemikalas skatina grūdų nokimą, tačiau jis turėtų būti skirtas tik piktžolių naikinimui“,- sakė svečias.
„Patys auginame grūdines kultūras, o nuodijame save, savo vaikus. Tas chemikalas labai pavojingas, juo nupurškus, kelerius metus neauga žolė, o mes valgome juo nupurkštas kultūras“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Vanduo rajone švarus
„Dar yra viena bėda – geriamajame vandenyje atrandamas arsenas, niekas nežino, iš kur jis atsirado. Manoma, kad jis gamtinės kilmės. Mes kol kas galime būti ramūs, rajono vandenyje arseno nerasta, aptikti tik jo pėdsakai. Arsenas taip pat yra labai pavojinga medžiaga, didesni jo kiekiai gali sukelti vėžį. Valstybėje trūksta pinigų tyrimams, atsiradimo priežasčiai nustatyti. Žinau, kad Lietuvoje yra nustatyti 7 tokie taškai, kur smarkiai viršijama arseno norma, žmonės vandens nebenaudoja. Arseno aptikta Kupiškio, Raseinių, Ignalinos, Lazdijų, Vilkaviškio, Alytaus, Jurbarko rajonuose“,- sakė A. Trilikauskas.
Pasisukus kalbai apie vandens tyrimus, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius popietės dalyvius informavo, kad vandens tyrimai yra daromi Šiauliuose, prie traukinių stoties esančioje laboratorijoje.
„Vandens tyrimus daro ir UAB „Radviliškio vanduo“, jų puslapyje yra informacija apie atliktus tyrimus. Bendrovė yra atsakinga už vandens kokybę iki įvado“,- informavo susirinkusiuosius svečias.
Apie kavinių tikrinimą
„Kas kiek laiko yra numatyta tikrinti valgyklas, kavines, viešąsias maitinimo įstaigas?“,- domėjosi bendruomenės nariai.
„Tikrinimai vyksta pagal rizikos grupes, dažniausiai tikrinimas numatytas 1 kartą per metus. Jeigu nustatyta grubių pažeidimų, tikrinama 2 kartus per metus ir dažniau. Yra buvę, kai kavinės būdavo uždaromos. Šiais metais tokių atvejų nebuvo, buvo uždaryta praėjusiais metais. Kartais užtenka kavinę uždaryti trumpam, kad būtų įvesta tvarka“- sakė inspektorius.
Kompleksai uždaromi dėl kiaulių maro
„Kodėl buvo uždarytas Šiaulėnų kiaulių kompleksas?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Šiaulėnų kiaulių kompleksas buvo uždarytas ne dėl jame nustatyto maro. Jis buvo patekęs į 10 kilometrų maro židinį, stebėjimo zoną. Todėl negalėjo kurį laiką išvežti niekur kiaulių, po to buvo taikomi kiti ribojimai, užaugintą produkciją teko pardavinėjo labai pigiai, patyrė didelių nuostolių ir tai stipriai prisidėjo prie uždarymo“,- atsakė inspektorius.
„Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šį kompleksą. Daug šiaulėniškių skundėsi smarve iš komplekso, o kai kompleksas užsidarė, vėl prasidėjo skundai, nes daugelis žmonių neteko darbo. Šiame miestelyje vienas pagrindinių darbdavių buvo kiaulių kompleksas“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Pasak A.Trilikausko, visi kiaulių ūkiai yra inspektorių yra tikrinami. Radus netvarką, kai nesilaikoma biologinės saugos reikalavimų, duodama laiko susitvarkyti ir tikrinami pakartotinai. Jeigu ūkininkas nesusitvarko, kiaules liepiama išskersti, tačiau tokių atvejų yra nedaug.
Apie tvarką turgavietėse
„Turgavietėje yra ūkininkai, pardavinėjantys daržoves ir mėsą. Ar yra tikrinama, kokią mėsą jie pardavinėja?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Ūkininkai, prekiaujantys turguje, tikrai turi pažymėjimus, gaminiai tvarkingi, su etiketėmis. Tačiau siūlyčiau sau prisiimti daugiau atsakomybės ir mąstyti, ką perkame ir iš ko perkame“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Bendruomenės nariai suabejojo, ar šalia kitų prekių rūkytais gaminiais prekiaujantys ūkininkai turi visus reikiamus leidimus.
„Jeigu gaminiai sukrauti ant saulės, iš tokio pardavėjo aš nepirkčiau. Turgavietes tikriname, nelegalių prekeivių kaip ir nėra, tačiau dar vienas kitas gali pasitaikyti. Pasitaiko, kai laikytojas, papjovęs triušį, paukštį ar kiaulę, bando kažkiek mėsos parduoti“,- sakė A. Trilikauskas.
„Žinome, kad mėsa yra ne tik rūkoma, bet ir mirkoma. Iš ko gaminamas tas mirkalas, leidžiantis gaminį greičiau paruošti vartojimui, pavyzdžiui, išrūkyti?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Padaromas sūrimas su įvairiais prieskoniais, kuriame mėsa yra mirkoma. Šiame tirpale palaikyta mėsa paruošiama naudojimui kur kas greičiau – užtenka vos kelių valandų palaikymo. Šis tirpalas žmogui nepavojingas, tik, aišku, apie tai turi būti informuojama produkto ženklinime. Bet aišku, kad skaniau, kai mėsa praleidžiama pro natūralų dūmą“,- sakė inspektorius.
Apie gyvūnų laikymo taisykles
„Nemažai gauname skundų dėl gyvūnų laikymo, žmonės vieni kitus skundžia. Štai buvo istorija, kai žentas skundė uošvius, kad pardavinėja kaimynams sūrius, atveža į turgų, neturi leidimo pardavinėti sūrių neturi. Važiavom tikrinti, pamatėme, kad žmonės sūrius gamina labai švariai, kaip normaliame ceche. Taip pat žmonės prisigalvoja visokių istorijų, o mes gaištame laiką važiuodami aiškintis. Dažniausiai pasitvirtina tik pusė gaunamų skundų. Taip pat savivaldybė neatsigina nuo valkataujančių, neprižiūrimų gyvūnų. Žmonės šeria bet kur gyvūnus, o turėtų būti įrengtos specialios vietos jų šėrimui“,- sakė svečias.
„Mes taip pat turime nuotraukų, kur šeriami gyvūnai – moteris papila pripirkusi žuvelių, o kačių paėsti ateina 20-30. Tai vyksta buvusios vaistinės kieme, Vasario -16 osios gatvėje“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.
„Pasitaiko, kad žmonės vieno kambario bute laiko didžiulį šunį, išeidami į darbą jį uždaro narve. Šuo kaukia, kaimynai skundžiasi. Kaip tokį žmogų išauklėsi, jeigu jis taip mąsto?“- skundus pakomentavo svečias.
Domėtasi situacija su mokinių maitinimu
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo, kokia situacija bus mokyklose su mokinių maitinimu. „Bus daromas susirinkimas (rugpjūčio 29 d.), kviečiami visų mokyklų valgyklų vadovai, technologai ir kiti darbuotojai. Mokinių maitinimą rajone organizuoja VšĮ „Bruneros“. Problemų kai kuriose mokyklose yra, jos sprendžiamos. Dalyje mokyklų vaikų maitinimas bus organizuojamas pasitelkiant švedišką stalą, kitose išliks valgyklos, kokios buvo šiol. Radviliškio rajone yra 17 mokyklų valgyklų, kur ruošiamas maistas moksleiviams. Sunku pasakyti, kaip pavyks maitinimo perėjimas prie švediško stalo“,- atsakė A. Trilikauskas.
Aptarus popietės dalyviams rūpimas problemas ir išsekus klausimams, svečiui A.Trilikauskui popietės dalyviai padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą. „Kavos popietės“ dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda V.Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, I. Pankrašovienė, V. Goštautienė, I. Grakauskienė, A.Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
