Partijos išsigando rinkimų komitetų konkurencijos savivaldoje, todėl dabar imasi priemonių varžyti jų veiklą, sako praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavę visuomeninių komitetų lyderiai. Taip jie įvertino Seime sudarytos darbo grupės parengtus Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektus.
Draus naudoti lyderių vardus?
„Nesugalvos jie tokių klumpių, kad mes jų nesunešiotume“, – kalbėjo Druskininkų meras, buvusio rinkimų komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ lyderis Ričardas Malinauskas. Kauno, Šiaulių miestų, Druskininkų, Kazlų Rūdos savivaldybių merai projektus vadino nesąžiningais, nesuprantamais ir kenksmingais. Jų nuomonei pritaria ir Radviliškio rajono visuomeninio komiteto UŽ GERESNĮ GYVENIMĄ VISIEMS lyderis Gediminas Lipnevičius bei buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meras, rinkimų komiteto ir visuomeninio judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“ vadovas Artūras Margelis.
Buvusių rinkimų komitetų lyderių teigimu, nepagrįsta reikalauti komitetą registruoti kaip juridinį asmenį ir neleisti rinkimuose dalyvauti jau įsikūrusiems juridiniams asmenims – judėjimams, drausti naudoti jų pavadinimą ar lyderių pavardes.
Pagal Politinių organizacijų projektą, politinės organizacijos – tiek partijų, tiek rinkimų komiteto – pavadinimas negali būti tapatus ar panašus į jau įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos pavadinimą, jame negali būti naudojami naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.
„Vienas žodis – nesąžininga. (…) Jeigu aš rengčiau tokį įstatymą, tai mano mama, atsikėlusi iš kapų, tikrai smarkiai duotų velnių, kad elgiuosi labai neteisingai“, – BNS sakė Kauno miesto meras, buvusio visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis. Anot jo, draudžiant komitetams naudoti judėjimų pavadinimus naikinamas organizacijos identitetas. „Partijos viena ranka gerina sąlygas sau, o kita dar labiau suvaržo visuomenininkus. Matyt, nori, kad kuo mažiau jų dalyvautų savivaldos rinkimuose“, – tvirtino V. Matijošaitis.
Sunkiai suprantama tai, jog rinkimų komitetų neleidžia pavadinti jų lyderių vardais, judėjimų pavadinimais. Gal jie bijo, jog rinkimuose bus žinomas regiono lyderis ir jis nukonkuruos politinių partijų atstovus“, – svarstė A. Margelis.
Akivaizdu, kad politinėms partijoms tie komitetai yra nenaudingi, todėl jų atstovai stengiasi, kad būtų kuo mažiau konkurencijos ir sukuria įvairias kliūtis siekdami susidorojimo bei pašalinimo visuomeninių komitetų iš rinkimų,- neslėpė pasipiktinimo nepartinis G. Lipnevičius, kuris šiuo metu atstovauja radviliškiečiams Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.
R. Malinauskas teigė nesuprantąs, kodėl norima priversti steigti naują juridinį asmenį – komitetą, jeigu tie patys žmonės jau yra įkūrę tokių pačių siekių ir tikslų turintį judėjimą. „Jeigu yra judėjimai, kodėl neleidus jiems dalyvauti rinkimuose? Kam dabar reikia naujai steigti komitetą, kuriam dar pasako, kad negali būti to judėjimo, kuris suburia žmones, pavadinimo? Būtinai turi būti naujas, ir dar pasako, kad negali būti nei vardo, nei pavardės. Ar jie kam nors konkrečiai taiko, ar kažką blogo apskritai mato?“ – svarstė Druskininkų meras.
Sukuria biurokratinę naštą
Pasak Šiaulių miesto mero A. Visocko, į kodekso ir įstatymo projektus surašyti reikalavimai tik sukuria papildomą biurokratinę naštą komitetams, o jų veiklos turinio negerina.
„Visa šita sistema pridės formalumo – formos, o ne turinio. Įsisteigs tie komitetai juridiškai formaliai ir jie pateiks ataskaitą per metus vieną, kad jokių finansinių srautų nebuvo, jokios veiklos šitas juridinis asmuo nedarė. Jie privers atlikti tuščią juridinį aktą dėl savo ambicijų, o to privertimo tikslas – tiesiog apsunkinimas. Tikisi, kad tam tikri žmonės į sąrašą neis, nes pagalvos, kad yra beveik kaip partija“, – BNS sakė Šiaulių meras.
V. Matijošaitis stebėjosi ir reikalavimu visuomeniniams komitetams rinkti parašus, kad galėtų iškelti savo kandidatus, o partijoms tokio reikalavimo siūloma atsisakyti. Anot projekto, per savivaldos rinkimus kandidatų sąrašą ir kandidatą turi paremti ne mažiau kaip 20 proc. savivaldybės rinkėjų. Tačiau ši norma negaliotų partijos keliamam kandidatui ir kandidatų sąrašui, jeigu anksčiau ši partija jau kėlė savo kandidatus toje savivaldybėje. „Kauno atveju paradoksaliai skamba ir faktas, kad partijoms, kurių atstovų šiandien išvis nėra miesto taryboje, prieš artėjančius kitus savivaldos rinkimus nė nereikės įrodyti, ar tebeturi rinkėjų palaikymą. Tuo metu „Vieningas Kaunas“, nors turi rekordiškai didelį atstovų skaičių taryboje ir dirba trečią kadenciją iš eilės, bus priverstas vėl rinkti parašus, kad būtų leista dalyvauti“, – BNS teigė V. Matijošaitis.
Skaitydamas Rinkimų kodekso projektą R. Malinauskas tvirtino pasigendantis aiškumo, koks meras bus renkamas – atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios atstovas.
Pasak jo, gyventojai turėtų žinoti, už kokių įgaliojimų pareigūną balsuoja. Rinkimų kodekso projekte numatyti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau jų įgaliojimus turėsiančios nustatyti Vietos savivaldos įstatymo pataisos dar tik pradėtos rengti. „Sprendžiant apie tiesioginius merų rinkimus tas klausimas turi būti atsakytas. (…) Jeigu nebus tarybos narys, negalės balsuoti, ką jis dar veiks? Sekretorę juokins? Tai numatoma didžiausia funkcija“, – ironizavo Druskininkų meras.
Šiaulių meras, vertindamas Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektus, teigė, kad jie abu nukreipti prieš savivaldą. „Bandoma užspausti savivaldos gyvybės arteriją, nes per komitetus, kuriems nereikėjo perteklinių registracijų, į savivaldą atėjo daug laisvų, atsakingų žmonių ir pasipylė rezultatai“, – apie siūlomus pokyčius kalbėjo jis. „Kitaip tariant, pažanga labiau nei akivaizdi ir ji išsivystė todėl, kad į savivaldą buvo įleista šviežio vandens. O buvo įleista per labai gerą mechanizmą, kurį buvo patvirtinęs tas pats Seimas. Labai norisi, kad tas mechanizmas liktų, nes jis yra geriausias pasaulyje“, – sakė A. Visockas. Jis atkreipė dėmesį, kad rinkimų komitetų veiklą varžyti imasi partijos, kurių populiarumas visuomenėje yra vienas mažiausių.
Partijos bijo komitetų konkurencijos
„Kuo mažiau konkurentų, tuo partijoms geriau, ypač valdančiajai konservatorių. Yra demokratijos reikalavimai, bet jie patys bando sugriežtinti tuos dalykus, kad komitetams apsunkintų dalyvavimą rinkimuose, kad partijų nariams būtų lengviau patekti į savivaldą ir Europarlamentą“, – sakė buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis.
„Seimas ir partijos supyko ir nutarė susidoroti su komitetais, turėdamos didelį plaktuką ir taukštelėdamos komitetams, tai yra Lietuvos žmonėms, per pakaušį“, – siūlomus pakeitimus įvertino Šiaulių miesto meras, buvusio rinkimų komiteto „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“ vadovas Artūras Visockas.
Pagal darbo grupės projektą, siūloma, kad rinkimų komitetai būtų steigiami kaip juridiniai asmenys. Iki šiol norint įsteigti komitetą užtekdavo suburti būtiną skaičių tos savivaldybės gyventojų ir jų sąrašą su pagrindiniais asmens duomenimis pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Anot projekto, ir komitetai, ir rinkimuose dalyvauti norinčios partijos turėtų būti įsteigti ne mažiau kaip pusę metų iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios. Kaip ir dabar, komitetai galėtų būtų kuriami atskirose savivaldybėse ar Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
,,Tikiuosi, kad šis sprendimo projektas dar bus koreguotas Seime ir galutinis variantas pateisins daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčius, o ne vienos ar kelių partijų interesus. Visuomeniniai komitetai ne tik didesnis pasirinkimas gyventojams, bet, kaip ir parodė laikas, didesnė gerovė tuose miestuose ir rajonuose, kuriuose valdo nepartiniai asmenys. Suprantu, kad partijų nariai, o ypač jų vadovai norėtų turėti savo atstovus savivaldoje, kuriems treptelėjus koja iš Vilniaus, visada gali nurodyti, kaip ir kuriuo klausimu balsuoti. Nepartiniai gyventojų atstovai neturi sau ponų „ant galvos” ir gali balsuoti pagal savo sąžinę”, – sakė nepartinis Gediminas Lipnevičius.
Paruošta pagal „Dzūkų žinių“ ir BNS informaciją
