Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių įrankių, įgalinantis politikus perduoti savo idėjas, pelnyti rinkėjų prielankumą, įrodyti konkurencinį pranašumą. Tiesa, šiuo metu šalyje besitęsiantis karantinas daugeliui politikų užkirto kelią nuosekliai pradėti rinkiminę kampaniją, todėl eteryje dažniau nei kasdien šmėžuoja ir pandemijos akivaizdoje save pristato vis tie patys veidai.
Kas yra gerai apgalvota rinkiminė kampanija? Tai taikliai, tačiau dažnu atveju net ne pačių politikų sudėtas veiksmų planas, kurio pagrindinė ašis ir yra komunikacija – žinutės, pasisakymai, interviu ir kiti komunikaciniai ėjimai. Būtent šie, iš šono žiūrint, nesudėtingi veiksmai labai dažnai ir lemia rinkimų rezultatus.
Paprastai kandidatai turi laisvę rinktis, kaip, kada ir kokiu kanalu skleisti savo idėjas. Ankstesnė praktika byloja, jog visuomenei atskirti pelus nuo grūdų padeda ideologijų diskusijos, forumai, kandidatų siūlymai dėl valstybės vizijos ir perspektyvos, atitinkami strateginiai sprendimai – tai leidžia rinkėjams giliau pažinti politikos veikėjus, įsisąmoninti jų įdirbį ir pasiruošimą atstovauti tautai.
Labai netolimoje ateityje – jau šį rudenį – rinksime naujus narius į Seimą. Ar matome aiškiai demonstruojamą politikų pasiruošimą šiam žingsniui? Pandemija šiuo metu yra dominuojanti visos šalies žinia, tad rinkiminės kampanijos, rodos, daugumai yra antrame, o gal ir dar tolimesniame plane.
Kita vertus, per karantiną galima įžvelgti viešąjį diskursą diktuojančius politikus. Būkime atviri, padėtis – visiškai valdančiųjų rankose. Tai, ką mums pateikia žiniasklaida, aiškiai leidžia suprasti, jog opozicija tarsi suparalyžiuota viruso akistatos ir bet kokiu dialogu su visuomene bijo pasirodyti nepopuliari.
Pažiūrėkime atidžiau, kaip drąsiai stovi valdantieji. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonė „Mediaskopas“ neseniai atliko tyrimą, kuriame analizavo karantino temą žiniasklaidoje per pastaruosius du mėnesius. Pastebėta, jog daugiausiai ja komunikavo būtent valdančios daugumos atstovai – išsiskiria sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, iš viso cituotas per 10 tūkst. straipsnių ir bendrame komunikatorių reitinge užėmęs net 35,71 proc. visų pasisakymų. Po jo sekė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su taip pat gana reikšmingu pasisakymų rodikliu – 15,24 proc.
Kas tuose pasisakymuose koduojama? Juose valdantieji reguliariai pasisako apie einamuosius valstybės reikalus: pasidalina naujausia viruso statistika, naujais apribojimais, karantino nuotaikomis ir, žinoma, pažadais. Tačiau šių žinučių tonas ir svoris – tai arba didelis nesusipratimas, arba kažkieno apgalvotas komunikacijos ėjimas. Štai keletas įžvalgų, verčiančių prieiti prie tokių išvadų.
Taigi, to paties „Mediaskopo“ duomenimis, balandžio mėnesį ir gegužės pirmoje pusėje per dieną sulaukėme maždaug 50 vienetų straipsnių, kimšte prikimštų įvairiausių bauginimų. Antraščių analizė atskleidė, jog tuo metu žodis „grėsmė“ sudarė 38,77 proc. visų neigiamų antraščių, jam nusileido kiti ne ką mažiau skambūs įspėjimai: žodis „mirtis“ (18,33 proc.), „ekstremali“ (17,3 proc.) bei „krizė“ (12,22 proc.). Šiuo žodynu varijuoja žiniasklaida, tačiau originalus siuntėjas yra aiškus. Maža to, siuntėjas žino, kaip suvaldyti visas šias grėsmes.
Prisiminkime, pavyzdžiui, dabar jau palaimintą ir dienos šviesą (netrukus?) išvysianti pokarantininį priemonių paketą, kuriame yra subsidijos darbo vietoms, pagalba norintiems dirbti ir nepasiturintiems, 200 eurų pensininkams ir dosnūs vaiko pinigai. Kaip pastebėjo vienas opozicijos narys, „rinkimai šiek tiek aptemdė protą ir biudžetas pasidarė nebesvarbus“.
Socialinis jautrumas iš tų, kurie vairuoja valstybės vairą, vienareikšmiškai yra būtinas. Tačiau grįžkime ten, kur pradėjome – prie politinės komunikacijos. Kandidatų komunikacija labai dažnu atveju parenkama pagal potencialų elektoratą. Kai šiandien valdantieji visuomenei dalina „saldainius“, jie tikisi, kad rinkimų dieną tai bus įvertinta. Gal todėl ir gręžiasi labiausiai į tuos, kurie priprato būti maitinami ir yra vieni skaitlingiausių rinkėjų – juk žiūrint statistiškai, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmonės sudaro virš 600 tūkst. balsuojančiųjų. Sutikime, gana reikšminga dalis.
Taigi, kai kitąsyk klausysite karantino eterio pažadų, pasistenkite įjungti vidinį kritiką ir įvertinti politinę komunikaciją adekvačiai. Nebent ilgalaikėje perspektyvoje save taip pat matote kaip išlaikytinių visuomenės dalį.
Daugiau informacijos:
Berta Čaikauskaitė
„Berta&” direktorė
Mob. +370 616 05650
El. p. berta@berta.lt