Kasmet birželio 24-oji Pociūnėliuose – neeilinė diena: miestelio bažnyčioje rengiami Šv. Jono atlaidai. Į atlaidus susirenka žmonių ne tik iš Pociūnėlių, bet ir iš aplinkinių kaimų, miestelių, tolimesnių vietovių.
Šiemet atlaidai vyko taip, kaip įprasta: pirmiausia – tikinčiųjų procesija aplink bažnyčią, paskui aukotos šv. Mišios. Jas aukojo Pociūnėlių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Kęstutis Švabinskas. Ypatingas šv. Mišių momentas – Pirmoji Komunija. Mišiose giedojo bažnyčios choras, vadovaujamas Genovaitės Vorienės.
Po šv. Mišių žmonės neskubėjo skirstytis – rinkosi prie miestelio kultūros namų, kur jų laukė kultūros specialistė Aušrelė Sereikienė ir Skėmių seniūnijos seniūnė Ingrida Gladkienė. Seniūnė pasveikino susirinkusiuosius, ypatingą dėmesį skirdama Jonams, Janinoms ir Rasoms, švenčiantiems vardo dieną. Visus ji pavaišino šventiniu pyragu, iškeptu ,,Skėmių traktieriuje“. Kultūros specialistė pakvietė pasiklausyti Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos kapelos „Nevėžis“ (vadovas Vytautas Rutkauskas) koncerto.
Po renginio Aušrelė Sereikienė dalijosi mintimis: „Vasaros saulėgrįžos šventė vadinama Joninėmis, Rasomis, Kupolėmis. Tačiau krikščionims – tai Jono Krikštytojo gimimo diena. Šiandien Pociūnėlių miestelio bendruomenė šventė 165-uosius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus, kuriuos Pociūnėliuose 1856 m. įvedė vyskupas Motiejus Valančius. Metams bėgant bažnytinės apeigos nesikeičia, tačiau šventės tradicijos miestelio bendruomenėje kinta. Vyresni gyventojai su nostalgija prisimena pilnutėlį šventorių žmonių, kurie po pamaldų neskubėdavo namo, klausydami muzikantų ramiai šnekučiuodavosi su kaimynais. Šį kartą dalis pociūnėliečių ir miestelio svečių taip pat liko paklausyti koncerto. Dėkoju liaudiškai kapelai „Nevėžis“ bei visiems, kurie jos klausėsi, dėkoju pagrindiniam šventės rėmėjui – ūkininkui Aivarui Rimkui.“
Šventiška ir džiugi buvo Šv. Jono – žydų pamokslautojo ir pranašo, kuris, pasak Biblijos, Jordano upėje pakrištijo Kristų, – atlaidų diena Pociūnėliuose.
Roma Buivydienė