Po to, kai teismas sušvelnino radviliškiečiui senjorui Antanui P. savivaldybės skirtą nuobaudą bei savo nutartyje pažymėjo, kad rūpintis beglobiais gyvūnais yra ne gyventojų, o savivaldybės administracijos bei seniūnijos pareiga, Radviliškio miesto seniūnija bei savivaldybės administracija susirūpino imtis priemonių dėl šėryklų benamėms (kitaip, bešeimininkėms) katėms įrengimo. Skelbiama, kad Radviliškio miesto seniūnija aktyviai ieško iniciatyvių ir atsakingų miesto gyventojų, norinčių tapti bešeimininkių kačių globėjais.
Savivaldybėje – diskusija dėl benamių kačių
Eibariškių mikrorajone gyvenanti radviliškietė Alma Karsten kreipėsi į savivaldybę bei ėmė rūpintis dėl beglobių kačių šėryklų įteisinimo. Aktyvi moteris pastebėjo, kad Radviliškio rajono savivaldybėje nėra nė vienos gyvūnų globos įstaigos. Ji taip pat kviečia prisijungti prie beglobių kačių ir šunų populiacijos mažinimo, prisijungiant prie programos „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“. Paklausėme, kiek norinčių rūpintis bešeimininkėmis katėmis radviliškiečių ji pažįsta. Pasak A. Karsten, per visą miestą yra aštuoni tokie žmonės – centre keturi bei dar keturi Eibariškėse. Gyvūnų mylėtoja džiaugiasi, kad savo tikslą jau pasiekė ir benames kates netrukus galės šerti „legaliai“. Radviliškio rajono savivaldybės administracija informavo, kad gauti iš viso keturi prašymai dėl bešeimininkių kačių šėryklų įrengimo ir kol kas nė su vienu gyventoju susitarimas dėl rūpinimosi kačių šėrimo vietomis nesudarytas.
Šėryklos – priemonė mažinti kačių populiaciją?
Nurodoma, kad laisvos formos prašymus turi teikti tie asmenys, kurie ketina „vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą bei nori įsipareigoti ir tapti gyvūnų globėjais, atsakingais už šėryklas“. Savivaldybė nepaminėjo tik fakto, kad besirūpinantys bešeimininkiais gyvūnais turės laikytis nustatytų taisyklių. Taisyklėse pažymima, kad pažymėtos benamių kačių šėrimo vietos – priemonė mažinti kačių populiacijai. Gyvūnas pamažu pratinamas, jį šeriant, po to pagaunamas, paskiepijamas nuo pasiutligės, tada sterilizuojamas ir po keleto dienų paleidžiamas į laisvę. Taisyklėse įsakmiai nurodyta: „Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.“ Į tai turėtų atkreipti dėmesį ketinantys atsiliepti į seniūnijos kvietimą radviliškiečiai. Be to, už šėryklas atsakingi asmenys privalės kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalės pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus. Tas reikalauja ir tam tikro supratimo bei gebėjimų.
Šėrimo vietos turės būti prižiūrimos
Kačių šėrimo vietos taip pat neturi būti įrengtos bet kaip. Šėryklos turi būti parenkamos atokiau nuo pastatų, kad katės galėtų netrikdomos paėsti. Kačių šėrimo vietos pažymimos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su atitinkamu užrašu. Bešeimininkių kačių globėjai turės nuolat prižiūrėti ir tvarkyti šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.). Radviliškio miesto seniūnijos atstovai lankėsi Telšiuose ir bendravo su kačių šėrimo vietų įrengimo iniciatore, kuri pažymėjo, kad, rūpinantis benamiais gyvūnais, yra ne tik džiaugsmų, bet ir rūpesčių. Pasak VŠĮ „Telšių uodegėlė“ vadovės Romos Puidokienės, norinčių tvarkyti šėryklas atsiranda retai, nors ir aukojama maisto, kitaip prisidedama.
Atsakomybė už maitinimą guls ant šėryklų prižiūrėtojų pečių
Be atsakomybės už sterilizaciją bei šėryklų priežiūrą ant bešeimininkių kačių globėjų pečių guls ir išlaidos gyvūnų maitinimui. Į paklausimą savivaldybės administracija atsakė, kad prie kačių šėrimo prisidėti neplanuoja. Maitinimu rūpinsis šėryklų priežiūra besirūpinantys asmenys (oficialiai patvirtinti) savo ir savanorių lėšomis. Benamių kačių problemai neabejingos radviliškietės A. Karsten paklausėme, ar jos negąsdina išlaidos kačių maisteliui. Šėryklų iniciatorė patvirtino, kad tikrai planuoja kates šerti iš savo ir paaukotų lėšų. Gyvūnų mylėtoja sako, kad kates reiktų šerti kokybišku maistu, bet jis ne visada ir savo katėms prieinamas. Prieglauda vienam kačiukui skiria vieną eurą per dieną. Eibariškių mikrorajone, kur kačių šėrykla žada rūpintis A. Karsten, yra apie 10 kačių, todėl per dieną joms būtų reikalingi mažiausiai 10 eurų, o geriausiai – apie 20 eurų.
Rūpinsis, kad neplistų užkrečiamosios ligos
Kadangi į šėryklas ateinančių gyvūnų skaičiaus riba nėra nustatyta ir dėl jos bus svarstoma tik tada, kai atsiras poreikis, savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės ir mero Vytauto Simelio pasiteiravome, kas bus atsakingas už gausiai į šėrimo vietas susirinkusių gyvūnėlių sveikatą, priežiūrą bei tuo, kad neplistų užkrečiamosios ligos. Gautame atsakyme savivaldybės vadovai atsakomybės kratėsi bei pažymėjo, kad už viską atsakys šėryklą prižiūrintis asmuo. Paminėta, kad dėl galimo didelio susirenkančių į šėryklas katinų kiekio bus sprendžiama kartu su miesto seniūnijos ir savivaldybės administracijos pareigūnais. Taip pat prireikus bus kreiptasi į karantinavimo ir globos paslaugas teikiančias įstaigas. Dėl galimo užkrečiamų ligų plitimo suvaldymo taip pat bus atsakingas šėryklą prižiūrintis asmuo, kuris, pastebėjęs galimus ligos simptomus, turės gyvūną gaudyti ir pagal jau paminėtą miesto seniūnijos sutartį su veterinaru, pristatyti gydymui. Deja, iš savivaldybės administracijos gautame atsakyme pažymėta, kad sutartyje su veterinarijos gydytoju numatyta tik sveikatos būklės vertinimas, vakcinavimas (skiepijimas nuo pasiutligės), kastravimas ir sterilizavimas, eutanazija (jei jos reikia) ir utilizavimas.
Rūpinsis, kol galės
Panašu, kad savivaldybė dėl bešeimininkių gyvūnų pasiliko sau tik mažą dalelę atsakomybės, visą ją permesdama už šėryklas atsakingiems radviliškiečiams. Kačių šėrimo vietos parinkimo akte nurodomas ne tik šios vietos adresas, bet ir asmens, kuris šers kates, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Pasirašydamas, asmuo prisiima atsakomybę ir patvirtina, kad yra susipažinęs su taisyklėmis. Paklausėme Eibariškių katėmis besirūpinančios Almos, ar šias taisykles skaitė. Moteris tai patvirtino ir sakė prisiimsianti atsakomybę, kol galės, kol sveikata leis, kol gyvens Radviliškyje. Ji pažymėjo, kad jau yra senjorė, ir sakė tikinti, jog atsiras norinčių rūpintis katėmis savanorių. Tiesa, ji pripažino, kad sergančias kates bus sunku atpažinti, nes ligų simptomai – ne visada matomi ir, nesant kontakto su gyvūnu, sunku nuspėti, kas jam negerai. Taip pat lieka neatsakytų klausimų, kas nutiks su bešeimininkėmis katėmis, jeigu jų globėjai apsirgs ar išvyks iš rajono.
Šunys liko „už borto“
Kol kas savivaldybė susirūpino tik bešeimininkėmis katėmis. Pasiteiravus, ar neplanuojama įrengti šėryklų šunims, atsakyta neigiamai, paaiškinant, kad dėl beglobių šunų šėrimo skundų nėra gauta. Vis tik tai – netiesioginis pripažinimas, kad link veiksmų, rūpinantis benamiais gyvūnais, pastūmėjo būtent gyventojų skundai. Paklausėme ir radviliškietės Almos, ar ji neplanuoja pasirūpinti ir po kiemus zyliojančiais šunimis. „Nesu mačiusi benamių šunų jau seniai. Manau, juos išgaudė ir utilizavo,“ – atsakė A. Karsten. Savivaldybė taip pat nieko gero šunims nežadėjo.
Kaip matome, šunimis dar nebus pasirūpinta, tačiau džiugu, kad dėl aktyvių radviliškiečių noro bei atsakomybės benamėmis katėmis, bent jau kurį laiką, tikrai bus pasirūpinta.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ informacija
Pirmoji dėl benamių kačių šėryklų įrengimo susirūpino radviliškietė Alma Karsten 
