Laikas tarsi smėlis byra pro pirštus, tarsi paukščiai kažkur skrieja mūsų metai…
Ir nepamatėm, ir nepastebėjom 60 metų, kai mes, V. Valsiūnienės vidurinės mokyklos 17 laidos mokiniai, baigėme mokyklą.
Nepastebėjome!
To negali būti. Juk mes, jauni ir drovūs, ką tik baigę mokyklą, galvojome, kad gyvensime tik 50-55 metus. Mums pasisekė – kai kurie viršijome savo lūkesčius.
Dvyliktą kartą nutarėme susitikti rugpjūčio 1d. Susitikimo datos laukėme keletą savaičių, bet likus kelioms dienoms vėl Kaune buvo paskelbtas Covid -19 viruso protrūkis. Penki kauniečiai supanikavo, prie jų prisijungė keturi klaipėdiečiai. Taigi į susitikimą atvykome tik septynios merginos – kai kurios su vyrais, kaunietė Valerija atvyko su dukra ir anūke. To dar nebuvo – mūsų susitiko net trys kartos!
Nors ir nelabai draugiškos buvome mokyklos klasėje, susitikimus visada švenčiame kartu. Taigi iš 45, baigusių šią mokyklą, net 15 jau iškeliavo į kitą krantą…
Prisiminėme visus mus mokiusius mokytojus. Griežtą, reiklų fizikos mokytoją, bet linksmą, nuoširdų klasės auklėtoją T. Jagminą, švelniąją chemijos mokytoją G. Jagminienę, matematikę I. Kazlauskienę, lietuvių kalbos mokytojus G. ir J. Genius, geografijos ir astronomijos mokytoją A. Petronį ir daugelį kitų. Nepamiršome muzikos ir choro vadovo P. Gaubo. Ji pravardžiuodavome „Do-re-mi“. Visų išėjusių amžinybėn atminimą pagerbėme tylos minute.
Pasidžiaugėme „b“ klasės gyva auklėtoja Danguole Paliliūnaite, kuri sulaukė 87 metų, tačiau į susitikimą nebeatvyko.
Susitikimas vyko Aukštelkuose, pas nuostabiai vaišingus ir draugiškus Elytę ir Kazimierą Ivanauskus. Šioje sodyboje vykdavo beveik visų klasės susitikimų pratęsimai.
Nesvarbu, kad mūsų buvo nedaug, bet mes pasijutome esančios vienos šeimos seserys. Net trys esame chemikės. Valerija V. baigė KPI ir ilgus metus pradirbo Kauno „Drobės“ fabrike koloriste. Irena P. baigė VVU ir 30 metų pradirbo Šiaulių televizorių gamykloje. Irena džiaugiasi, kad į pensiją išėjusi 56 metų dar gali aktyviai dalyvauti Šiaulių senjorų renginiuose. Elytė B., baigusi Šiaulių felčerių mokyklą, darbinę veiklą pradėjo Šeduvoje, po 3 metų grįžo į gimtinę, kur ilgiausiai dirbo ligoninės infekcijos skyriuje.
Labai noriu parašyti apie klasės draugę Ievą M., kuri, įgijusi felčerės – akušerės specialybę, net 40 metų išdirbo Radvilonių medicinos punkte, kuris aptarnavo 12 kaimų. Tai buvo tikra kaimo „daktarytė“. Nesvarbu, ar lijo, ar snigo, ar vėjas pūtė – Ieva dviračiu ar motociklu skubėjo pas savo ligoniukus. Ji priėmė net 17 gimdymų namuose ir visi buvo sėkmingi. Visą save atidavusi kitiems, savo sveikata nesuspėjo pasirūpinti- klubo ir kelių sąnariai išėjo iš rikiuotės. Skauda, bet operuotis nesiryžta. Ne veltui Ieva yra apdovanota „Gerumo angelu“.
Susitikime dalyvavo dvi pedagogės -Virginija S., baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, fizikos – matematikos specialybę. Dirbo Klaipėdoje, Šiauliuose ir 37metus aktyviai dainuoja. Zofija B., baigusi Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę ir 39 metus dirbo Radviliškio miesto mokyklose.
Vlada B., baigusi KPI Šiaulių vakarinį skyrių, visus darbingus metus praleido Šiaulių galanterijos fabrike, eidama įvairiausias pareigas. Žinoma, darbinę veiklą baigė būdama vyriausia inžiniere.
Kiek pridainavome dainų! Juk mes – Valsiūnienės mokiniai. Sustoję sudainavome „Už gimtinės klonius, su dangum giliu, visą žemės auksą atiduot galiu“.
Už nuostabiai praleistą laiką, begalinį vaišingumą ir draugiškumą dėkojame sodybos šeimininkams Elytei ir Kazimierui. Ačiū, kad Jūs esate, tad būkite sveiki ir laimingi.
Ačiū „B“ klasės auksarankei Irenai B., kuri visus dalyvius apdovanojo dailiai numegztomis kojinėmis ir mažais angeliukais. Būdama meniškos sielos, kiekviename susitikime ji sugalvoja, kuo mus nustebinti. Ačiū, Irena, ir tau.
Ir visai nesvarbu, kad mūsų buvo tiek nedaug. Svarbu, kad mums buvo linksma, gera, malonu. Ir tegul toliau tas laikas iš raukšlėto delno byra, bet mes po metų vėl susitiksime išgyvenę virusą ir gausesniame būryje.
Rimantė Utkutė – Radavičienė
