Jau tradicija tapo Radviliškio rajone Minaičių kaime Lietuvos partizanams skirtame memoriale paminėti ir pagerbti Lietuvos partizanų žygdarbių ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metais vasario 16 dieną paskelbtos Nepriklausomybės deklaracijos. Šie metai ypatingi, nes buvo minimos 70-osios šio dokumento paskelbimo metinės.
Į minėjimą kviečiami dalyvauti kariuomenės atstovai, bendruomenės, rajono mokyklų mokiniai, atvyksta garbūs svečiai iš Vilniaus. Atrodytų, kad renginys svarbus ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunimui, nes tai tiesioginis prisilietimas prie Lietuvos istorijos. Tačiau renginio organizatoriams tikriausiai atrodo kitaip. Susidaro įspūdis, kad renginys skirtas svečiams iš Vilniaus ir kai kam iš rajono valdžios, kad parodytų per televiziją.
Renginys organizuojamas jau eilę metų, bet kasmet scenarijus tas pats, gal su beveik nepastebimais pakeitimais, pasikeičia vienas kitas kalbėtojas. Kasmet į renginį atvykę žmonės negali pamatyti ceremonijos ir svečių, nes aikštelę užstoja plačiapečiai kariai, todėl žiūrovai žiūri jiems į nugaras, ieškodami plyšelio pamatyti, kas vyksta prie paminklo. Drąsesni ir jaunesni lipa ant kopėčių, suoliukų, o garbingo amžiaus senjorai tenkinasi vien pabuvimu, na, dar galimybe pavalgyti kareiviškos košės. Tai iš tiesų nepagarba žmonėms, atvykusiems į renginį. O juk tereikia tinkamai išdėstyti Garbės sargybą, svečius ir žiūrovus, pastatyti keletą eilių suolų ir renginys taptų patrauklesnis ir suprantamesnis.
Radviliškio savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius į renginį pakvietė ir moksleivius su nurodymu atvykti su trispalvėmis vėliavomis. Misija, atrodytų, šventa, patriotinė. Praeitais metais iš mokinių su vėliavomis buvo bandoma daryti saulę su spinduliais (deja, nepavyko), šiemet mokiniai su trispalvėmis buvo nugrūsti į kampą už paminklo, nes reikėjo vietą užleisti orkestrui. Už paminklo nebuvo įgarsinimo, todėl mokiniai nei matė, nei girdėjo, kas vyko renginio metu. Pilietiškumo pamoka ir misija mokiniams baigėsi pabuvimu masinės scenos statistais, kad gautųsi gražios nuotraukos ir vaizdas per TV ekranus. Apmaudu, nes mokiniai šalo, nuobodžiavo, galų gale, atrėmę vėliavas į namo sieną, ėjo atsigerti karštos arbatos, pasižiūrėti sodybos kieme demonstruojamos ginkluotės. Į mokinių klausimą, ką jie čia veikia, mokytojai atsakymo neturėjo, tik prašė, kad mokiniai būtų kantrūs ir supratingi.
Šio renginio organizatoriams nemokamai galiu duoti dvi idėjas. Gyvename technologijų amžiuje, todėl pastatytas didelis ekranas ir tiesioginė renginio transliacija sudarytų puikias galimybes visiems atvykusiems pamatyti ir suprasti minėjimo esmę bei prasmę. Kita idėja- Lietuvos vėliavas įstatyti į stovus, kuriuos galima sudėlioti taip, kad gautųsi geras estetinis vaizdas, kad vėliavos plazdėtų pagarbiai ir iškilmingai. Tuomet ir mokiniai, ir mokytojai galėtų pasijusti laisvais ir pilietiškais renginio dalyviais. Ir dar daug klausimų žmonėms kelia ta didelė, bet tik išrinktiesiems skirta palapinė…
Gražinos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja
